„Lietuvos žiniasklaida yra savarankiška ir veikia nepriklausomai nuo valstybės, šalyje nėra vyriausybei priklausančių laikraščių. Visgi kelis kartus politikai yra mėginę daryti įtaką nacionalinio transliuotojo politikai“, - skelbiama BBC.
Be kita ko, čia rašoma, kad Lietuvos komerciniai televizijos kanalai persivilioja visuomeninės televizijos žiūrovus. Čia pat pažymima, kad radijo rinka tokia pat konkurencinga – dėl klausytojų ir reklamos užsakovų dėmesio varžosi dešimtys radijo stočių.
A.Siaurusevičius: politikų spaudimo būna
Komentuodamas BBC skelbiamą informaciją LRT vadovas A. Siaurusevičius atskiria du momentus. „Pagrindinė problema, kad kol kas nėra užtikrintas nepriklausomas nacionalinio transliuotojo finansavimas. Mes priklausomi nuo biudžeto – pinigų, kuriuos politikai gali padidinti arba sumažinti. Demokratiniame pasaulyje aišku, kad per tai jie gali daryti įtaką“, - DELFI sakė A. Siaurusevičius.
Dėl to esą niekas nekaltas – kol kas taip yra. Tačiau, aiškina A. Siaurusevičius, demokratinis pasaulis atradęs būdus, kaip nacionalinį transliuotoją finansuoti ir tokiu būdu užtikrinti nepriklausomumą. Vienas tokių būdų – abonentinis mokestis.
Antras A. Siaurusevičiaus išskiriamas momentas - politikų daromo spaudimo pavyzdžiai. Apie tai jis praėjusių metų birželį prabilo LRT tarybos posėdyje. Tuomet A. Siaurusevičius tarybos narius informavo sulaukęs vienos politinės partijos lyderio skambučio, kuris esą aiškino apie iš Lietuvos radijo „išmetamą“ laidų vedėją Tomą Dapkų.
Tačiau spaudimą dariusių politikų pavardžių LRT vadovas nei tada, nei dabar neįvardija.
„O naujausias tokio spaudimo pavyzdys – krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pasisakymas apie LRT laidoje „Versijos“. Manau, tuos R. Juknevičienės žodžius galima vertinti kaip tiesioginį spaudimą nacionaliniam transliuotojui“, - sakė A. Siaurusevičius.
DELFI primena, kad „Versijose“ R. Juknevičienė LTV vadino „A.Siaurusevičiaus vadovaujama televizija“, kritikavo „sąmokslus“ įžvelgusį žurnalistą Vidą Rachlevičių, įgėlė LTV ir „Lietuvos rytui“. LRT tarybą ji paragino svarstyti „Versijas“. Artimiausiame posėdyje taryba to ėmėsi.
A.Siaurusevičiaus manymu, politikai turėtų suvokti, jog kalba ne apie jį ir pasakytos mintys stebimos pasaulyje. „Jų žodžiai gali patekti į įvairias ataskaitas. Reikia labai gerai apgalvoti, kai kalbi apie žiniasklaidą šiaip ir nacionalinį transliuotoją atskirai. Jie galvoja, kad pakenkia mums ar generaliniam direktoriui asmeniškai, bet iš tiesų pakenkia Lietuvai. Kartais jie nesuvokia, kad bet kuris žodis turi atgarsį, yra cituojamas ir vertinamas. Mat nacionalinis transliuotojas – vienas barometrų, pagal kurį vertina spaudos laisvės padėtį“, - sakė jis.
Anot A. Siaurusevičiaus, kartais politikai ne visada tą suvokia ne iš blogos valios, o vidinių simpatijų, antipatijų vedini. LRT vadovas priminė, kad kas tinka kalbėti būnant opozicijoje, ne visada tinka būnant Vyriausybėje. Pasak jo, pozicijos ir opozicijos nuomonės vertinamos skirtingai.
A.Nugaraitė pasigenda argumentacijos
Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto docentė A. Nugaraitė aiškina, kad paprastai tokie tyrimai ir apžvalgos daromi į šalį siunčiant tyrėjus, kurie kalbasi su pasirinktais ekspertais. Iš tokių ekspertinių interviu reziumuojama ir daromi apibendrinimai. Dar vienas galimas apibendrinimų šaltinis - žiniasklaidos turinio analizė.
„Mane pačią apibendrinimai nustebo. Toks apibendrinimas be argumentavimo – neįprastas, nes turi būti pateikta keletas faktų, nuoroda į konkretų pavyzdį, kuris galėtų parodyti, kad taip yra buvę. Iš vieno fakto apibendrinimo nedarytume, bet nuoroda, kad taip yra buvę, leistų sakyti, kad tam precedentas yra“, - aiškino docentė.
Ji pastebi, kad apie patiriamą politikų spaudimą A. Siaurusevičius pasakė ne pirmas – tą kalbėjo ir prieš jį LRT vadovavę Valentinas Milaknis bei Kęstutis Petrauskis. Visgi, sako pašnekovė, Lietuvoje nėra vadovėlinio pavyzdžio su konkrečiais įrodymais, kad politikai spaudimą LRT būtų darę.
