Teisės ir teisėtvarkos departamentas, vertindamas nutarimą, pastebėjo, jog jis gali prieštarauti teisės aktams.
Pagal LRT įstatymą, tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, tarp jų LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai.
Teisės departamento specialistai taip pat akcentavo, kad teikiamo nutarimo svarstymas ir priėmimas šios kadencijos Seime suponuotų situaciją, kad užimanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai - dėl savo esamos kolegės pareigų ateityje. Seimo teisininkų nuomone, tai nesiderintų su Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintais sąžiningumo, nesavanaudiškumo bei nešališkumo principais.
Atsižvelgdamas į šias pastabas Seimas nutarimo projekto įsigaliojimui numatė vėlesnę datą.
A.Pitrėnienės kandidatūra - jau trečioji, kuriai buvo pritarta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Pirmieji du kandidatai, svarstyti anksčiau, išrinkti į naująjį Seimą.
Pirmąkart ŠMKK į LRT tarybą pasiūlė psichologą Gediminą Navaitį, dėl jo kandidatūros buvo balsuojama Seime, tačiau projektas atmestas motyvuojant, jog jis gali pakliūti į Seimą. Tuo atveju jis turėtų atsisakyti vietos LRT taryboje.
Seimo nariai pasirodė teisūs - G.Navaitis išrinktas į Seimą pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą.
Antroji kandidatūra, kuriai buvo pritarta komitete - "darbiečio", buvusio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Mečislovo Zasčiurinsko.
Seime dar nepateikus jo kandidatūros į LRT tarybos narius, po antrojo turo paaiškėjo, kad M.Zasčiurinskas patenka į Seimą pagal Darbo partijos+jaunimo koalicijos sąrašą.
Seimo patvirtintas kandidatas LRT taryboje užims vietą, atsilaisvinusią po to, kai gegužę iš tarybos pasitraukė buvęs jos pirmininkas Valentinas Milaknis, tokiu būdu išreiškęs protestą dėl Dariaus Kuolio laidos Lietuvos radijuje uždarymo ir reikšdamas nepasitikėjimą naujuoju LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi.
V.Milaknis buvo Seimo opozicijos pasiūlytas LRT tarybos narys, todėl kandidatą jo pamainai taip pat siūlo parlamentinė opozicija. Darbo partija po Seimo rinkimų, tikėtina, liks opozicijoje, valdančiąją daugumą formuojant centro Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, Liberalų sąjūdžiui, Liberalų ir centro sąjungai bei Tautos prisikėlimo partijai.
LRT taryba yra aukščiausioji nacionalinio transliuotojo valdymo institucija, skirianti nacionalinio transliuotojo administracijos vadovus.
Ji sudaroma 6 metams iš 12 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kuriuos skiria prezidentas, Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Pirmajai tarybos kadencijai 4 tarybos narius 6 metams skiria prezidentas; 4 narius 4 metams skiria Seimas, iš jų 2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų; 4 narius kaip savo atstovus (po vieną) 2 metams skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
LRT tarybos nariai šiuo metu yra politologas Alvydas Jokubaitis, poetas Marcelijus Martinaitis, žurnalistai Rimvydas Valatka ir Romas Sakadolskis, režisierius Saulius Vosylius, žurnalistas Edmundas Ganusauskas, Mokymosi ir informacijos centro vadovė Eglė Pranckūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė Auksė Balčytienė, "Naujojo židinio - Aidų" vyriausiasis redaktorius Saulius Drazdauskas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir Gediminas Ilgūnas.