„Valstiečių laikraštis" eina nuo 1940 m., jau ne viena karta su juo išaugo. Mūsų manymu, problema buvo tame, kad žmonės tarpusavyje kalbėdami sutrumpintai mūsų laikraštį vadina „Valstiečiu", dėl to tokio paties pavadinimo laikraščio atsiradimas mums buvo nepriimtinas. Mes supratome, kad šiuo pavadinimu kėsinamasi į mūsų auditorijos dalį", – DELFI sakė „Valstiečių laikraščio" Rinkodaros ir savireklamos departamento direktorė Vida Dauderienė.
Be to, anot jos, „Valstiečių laikraštis" „Valstiečio" prekės ženklą turėjo įregistravę anksčiau.
„Manome, kad šiek tiek pavadinimai yra panašūs ir, tiesą sakant, nenorime kitam laikraščiui daryti reklamos, nes jis šiek tiek yra atsitraukęs nuo žemės ūkio ir darosi bendro pobūdžio leidinys. Antra vertus, nėra teritorinio pavadinimo valsčius, jeigu nėra valsčių, tai nereikalingas ir „Valstietis", – DELFI apie taikos sutartį kalbėjo „Ūkininko patarėjo" direktorius ir vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas.
Jis pripažino, kad pasirinktas „Valstiečio" pavadinimas buvo klaida.
„Iš vienos pusės, gal nesupratome, kad tai nėra etiška. Galvojome, kaip yra „Lietuvos žinios", „Vakaro žinios", „Verslo žinios" (leidiniai panašiais pavadinimais – DELFI), manėme, kad nieko tokio. Paskui pamatėme, kad žmonės šiek tiek maišo tuos pavadinimus, o auditorija išties skiriasi. Mes orientuojamės į kaimo žmones, o jie labiau – į visos šalies skaitytojus. Sudaryti taikos sutartį buvo abipusė iniciatyva", – kalbėjo pašnekovas.
„Valstietis" ėjo ketverius metus.
Kone visas „Valstiečių laikraščio" akcijas valdo bendrovė „MNW media holding" priklausanti investicinei bendrovei „ŽIA valda". Šios įmonės pagrindinis akcininkas yra Gediminas Žiemelis.
Pagrindinį „Ūkininko patarėjo" akcijų paketą valdo trys fiziniai asmenys: Vytenis Neverdauskas, Rolandas Adomavičius ir Gražina Petrošienė.
