Tačiau bylos iš naujo ėmęsis Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį V. Kvedarą pripažino kaltu ir jam skyrė 3750 Lt (30 MGL) baudą, kurią jis turės sumokėti valstybei.

Pasak I. Udovickio advokato Andriaus Marapolsko, verslininkas asmeninės kompensacijos nereikalavo.

Advokatas taip pat teigė turįs įrodymų, jog straipsnis buvo užsakytas dėl verslininkų konflikto.

V. Kvedaras lrt.lt teigė apie nuosprendį žinąs, tačiau dar nesusipažinęs su jo motyvais ir todėl jo nekomentuosiąs.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba anksčiau buvo nustačiusi, kad straipsnis pažeidė I. Udovickio garbę ir orumą, kadangi jame aprašomi įtarimai nebuvo pagrįsti.

Tai ne vienintelis įspėjimas „Ekstrai“ ir V. Kvedarui. Anksčiau šis žurnalistas dėl publikacijų „Ekstroje“ konfliktavo su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi ir jo vadovu Ryčiu Juozapavičiumi.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tuomet konstatavo, kad publikacijos pažeidė teisingumo tikslumo ir nešališkumo principus, įžeidė garbę ir orumą.

Savo teises gina aktyviau

Pastaruoju metu Lietuvoje žmonės ėmė aktyviau gintis savivaliaujančios žiniasklaidos, lrt.lt teigė žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas.

Nuo 2002-2005 metų jo įstaigoje gaunamų skundų skaičius išaugo trečdaliu.

Visgi, pasak jo žiniasklaida, siekdama populiarumo ir pelno, nepagrįstą, šmeižikišką ar privataus gyvenimo ribas pažeidžiančią informaciją dažnai publikuoja sąmoningai.

Anot D. Velko, visuomenės informavimo priemonės sveria pelną, kurį gali gauti keldamos reitingus ar vykdydamos užsakymus, ir riziką, kurią kelia įstatymuose nustatyta atsakomybė.

2001 metais panaikinus įstatymines ribas neturtinės žalos atlyginimui, redakcijos ir žurnalistai ėmė sverti šiuos dalykus atidžiau, tačiau, pasak žurnalistikos teisės specialisto D. Velko, neturtinė žala Lietuvoje vis dar nėra vertinama adekvačiai.

Kompetenciją spręsti dėl kompensacijų dydžio turi teismai, tačiau jie atsižvelgia ne tik į asmeniui ar įmonei padarytą žalą, bet ir į visuomenės informavimo priemonės finansinius pajėgumus bei iš nepagrįstų publikacijų gautą pelną.

Pasak D. Velko, Mertinų šeimos atvejis, kai už kišimąsi į privatų gyvenimą iš dienraščio „L.T.“ jiems buvo priteista 150 tūkst. Lt kompensacija, pralaužė ledus, tačiau teismų „mentalitetas“ vis dar lieka apribotas anksčiau egzistavusių neturtinės žalos atlyginimo ribų.

Pasak jo, žmonių išgyvenimai, kančia ir reputacija Lietuvoje bus pradėti adekvačiai vertinti „gal po penkerių metų“.