Parlamentarai suabejojo G.Navaičio pasiryžimu dirbti LRT taryboje

Parlamentarai pirmadienį suabejojo psichologo Gedimino Navaičio pasiryžimu dirbti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje, mat pretenduodamas užimti laisvą kėdę LRT, jis kartu yra ir Liberalų sąjūdžio kandidatas į Seimą. Šios dvi pareigos yra nesuderinamos, todėl jeigu G. Navaitis būtų išrinktas į Seimą, jis turėtų rinktis, kur jam mieliau dirbti.

Kai kurie Seimo nariai pirmadienį iškėlė abejones, ar tokį kandidatą išvis verta skirti į LRT tarybą. Konservatorė Irena Degutienė išsakė priekaištus Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (ŠMKK), mat šis, nors žinojo, bet neatsižvelgė į faktą, jog kandidatas užimti laisvą LRT tarybos nario vietą kandidatuoja į Seimą.

Dėl šios priežasties Seimo nutarimą, kuriuo G. Navaitis siūlomas LRT tarybos nariu, nutarta atmesti. Už tokį sprendimą balsavo 17 parlamentarai, prieš buvo 2 Seimo nariai ir 26 balsuodami susilaikė. Nutarimo projektas grąžintas tobulinti rengėjams.

Pasak dokumentą Seimo plenarinių posėdžių salėje pristačiusios Marijos Aušrinės Pavilionienės, G. Navaitis veikiausiai nesitikėjo būti išrinktas, o tik „puošia“ Liberalų sąjūdžio sąrašą. Tačiau, jos nuomone, kandidatas bus darkart kviečiamas į komiteto posėdį.

DELFI primena, kad rugsėjo 11 d. ŠMKK į LRT tarybą vietoje pasitraukusio Valentino Milaknio siūlyti psichologo G. Navaičio kandidatūrą. Jo kandidatūrą buvo iškėlęs Liberalų sąjūdis.

Kandidatą užimti laisvą tarybos nario vietą siūlė opozicinės Seimo frakcijos. Darbo partija LRT tarybos nariu matyti norėjo buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Mečislovą Zaščiurinską, „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlė žurnalisto Vytauto Matulevičiaus, konservatoriai-krikdemai - buvusio švietimo ir mokslo ministro Kornelijaus Platelio kandidatūras.

Laisva vieta LRT taryboje atsirado po to, kai iš tarybos pirmininko posto ir apskritai iš tarybos narių pasitraukė V. Milaknis. Tokį sprendimą jis teigė priėmęs po nesugebėjimo apginti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ bei dėl to, kad nepasitiki naujuoju LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi. LRT tarybai šiuo metu vadovauja istorikas, Kovo 11-osios Akto signataras socialdemokratas Gediminas Ilgūnas. LRT taryba – aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po 4 tarybos narius skiria prezidentas ir Seimas, po 1 narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

LRT tarybai dar priklauso Alvydas Jokubaitis, Marcelijus Martinaitis, Rimvydas Valatka, Romas Sakadolskis, Saulius Vosylius, Edmundas Ganusauskas, Eglė Pranckūnienė, Auksė Balčytienė, Saulius Drazdauskas, Dainius Radzevičius.