Tuo metu specialiai suburtos Seimo darbo grupės tautinės ir rasinės nesantaikos kurstymui mažinti nariai liberalcentristas Jonas Čekuolis, liberalas Vytautas Grubliauskas, „darbietis“ Rimantas Bašys bei „valstietė liaudininkė“ Laima Mogenienė teigia norintys pažaboti virtualioje interneto erdvėje siautėjančius komentatorius, kurių dalis nevaržomai keikia viešus asmenis, straipsnių autorius ar jų herojus.
„Nuomonė neturi būti laužta iš piršto, todėl, darbo grupė ir siūlo, papildyti nuomonės apibrėžimą, jog nuomonė turi remtis faktais, pagrįstais argumentais. Tai anaiptol nereiškia, kad tuos faktus, pagrįstus argumentus reikia dėstyti publikacijoje, bet tiesiog, jeigu publikacija iššauktų tam tikras teisines pasekmes, atitinkamai iš karto jis būtų įpareigotas turėti galvoje pasekmes ir tai pagrįsti faktais arba argumentais“, - darbo grupės poziciją aiškino vienas jos narių, parlamentaras Jonas Čekuolis.
Pasak jo, nesantaikos kurstymas slepiamas po nuomonės skraiste, todėl interneto komentatoriai išvengia baudžiamosios atsakomybės. Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius, be kita ko, užtikrino, jog teisės akto pataisos skirtos ne uždėti apynasrį žiniasklaidai, o pažaboti interneto platybėse siautėjančius chuliganus.
Verčiau pasikliauti esamais įstatymais?
LŽS pirmininkas D. Radzevičius sako, jog net ir šiuo metu galiojantys teisės aktai neleidžia įžeidinėti žmonių, kurstyti nesantaikos ar kaip kitaip skatinti visuomenės grupių ar žmonių priešiškumą.
„Aš kol kas neišgirdau jokių apibendrinimų rimtų, teisinių, teisėsaugos institucijų, pareigūnų, kur būtų paaiškina specialistų teisininkų, kad būtent sąvokų neaiškumas, šiuo atveju „nuomonės“ apibrėžimas trukdytų tiesiogiai persekioti asmenis, kurie kursto tokią nesantaiką internete, būtent komentatoriai“, - posėdyje antradienį kalbėjo LŽS vadovas.
Pasak jo, kyla klausimas, ar šiandien egzistuojančios teisinės priemonės išties kliudo bausti žmones už neetiškus ir nesantaiką kurstančius komentarus ir, ar naujosios priemonės savo ruožtu sudarytų geresnes sąlygas kovoti su neapykantos sklaida internete.
Be to, pasak D. Radzevičiaus, kai kalbama apie tai, kad nuomonė turi būti argumentuota bei pagrįsta faktais, savaime norisi žinoti, kiek argumentų reikia, kad nuomonė būtų vadinama nuomone, bei kokio svorio šie argumentai turi būti.
„Aš paprastą klausimą turiu. Aš nemyliu brunečių, dėl to, kad myliu blondines. Gal tai yra argumentas? Bet mano žmona buvo viena brunetė, kita – blondinė. Jeigu aš kiekvienoje situacijoje taip kartosiu, traktuoti galima įvairiai“, - sakė LŽS pirmininkas.
Tuo metu darbo grupės narys, parlamentaras J. Čekuolis teigia, jog būtų kvaila reikalauti, kad vienai nuomonei pagrįsti reiktų trijų argumentų. Pasak jo, daugelis dalykų sprendžiami remiantis sveiko proto kriterijais, todėl taip būtų daroma ir šiuo atveju.
Ribojimai netaikomi žiniasklaidai
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Valentukevičius, taip pat dalyvavęs darbo grupės veikloje, užtikrino, kad minimas „nuomonės“ apibrėžimo tikslinimas nėra jokiu būdu nukreiptas prieš žiniasklaida, o skirtas kovoti su interneto chuliganais.
„Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tai man atrodo, kad tai išsprendžia tuos nuogąstavimus, mano supratimu ne visiškai pagrįstus žurnalistų bendruomenės, kad kiekvieną subjektyvų požiūrį reiks patvirtint kito asmens citatomis ar enciklopedinėm nuorodom. Nereikia suprimityvinti to reikalo“, - LŽS pirmininko susirūpinimą atremti bandė prokuroras.
„Gal žurnalistai jautresnė visuomenės grupė, jiems atrodo, kad čia juos liečia. Bet nei tikslas toks buvo, nei taip yra. Tai skirta interneto komentatoriams, tam nežabotam drabstymuisi purvais, kurstymui ir taip toliau“, - pridūrė R. Valentukevičius.
Užtikrinus, kad teisės akto pataisos neribos žiniasklaidos laisvės bei elementarios nuomonės raiškos, darbo grupės dalyviai užvirė diskusiją, kas atsakys už nuolatinį interneto komentarų sekimą. Darbo grupės nariai manė, kad ši funkcija galėtų būti priskiriama Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektoriui, tačiau, D. Radzevičiaus nuomone, ši institucija turi rūpintis ne visuomenės etika bendrai, o žurnalistų darbo principais.
Be kita ko, D. Radzevičius net kelis kartus išsakė nuomonę, jog rengiant panašaus pobūdžio įstatymų pataisas reikėtų pasikviesti ir LŽS bei kitus žurnalistų atstovus, nes, pavyzdžiui, esą Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto specialistai šiuo klausimu taip pat turi savo nuomonę.
„Apsižioplinom, atleiskit“, - į priekaištus atsakė darbo grupės pirmininkė, Seimo narė Laima Mogenienė. Jos teigimu, žurnalistai į grupės veiklą nepakviesti netyčia.
DELFI primena, kad parlamentarų siūlomose pataisose „nuomone“ vadinama visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.
„Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais, ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, nepažeidžiant tarptautiniuose ir piliečių teisių dokumentuose, ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimo nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant žinomų ir žinotinų faktų ir duomenų”, - teigiama projekte.
Minimos visuomenės informavimo nuostato nėra priimtos Seime. Šiuo metu įstatymas teigia, kad nuomonės ne privalo, o gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, taip pat nėra reikalavimo, jog nuomonė nesikirstų su tarptautiniuose dokumentuose nusakomų žmogaus teisių.
Politikų siūlymai prasilenkia su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Europos teisės departamento teisininkų nuomone, Seimo narių pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama patikslinti „nuomonės“ ir „neapykantą kurstančios informacijos sąvokas“, gali nulemti nepagrįstus saviraiškos laisvės apribojimus.
„Ne kiekviena nuomonė, kuri nėra pagrįsta faktais, bus ką nors kurstanti, įžeidžianti“, - pabrėžiama Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo Irmanto Jarukaičio rašte parlamentarams. Europos teisės departamento direktoriaus pavaduotojas pažymi, kad Strasbūro teismas laikosi praktikos, jog nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. „Atkreipiame dėmesį, kad nors pagal įstatymo projekto aiškinamąjį raštą įstatymo pataisomis siekiama kovoti su kurstymu, įžeidimais, šmeižtu, tačiau ne kiekviena nuomonė, kuri nėra pagrįstai faktais, bus ką nors kurstanti, įžeidžianti“, - I. Jarukaičio rašte Seimui pažymima, kad parlamentarų siūlomas „nuomonės“ apibrėžimas yra netikslus ir per daug susiaurina.
