Komitetas į LRT tarybą Seimui siūlys deleguoti G.Navaitį

Jo kandidatūrą buvo iškėlęs Liberalų sąjūdis. Ar G. Navaitis taps LRT tarybos nariu, dar spręs Seimas. Kandidatą užimti laisvą tarybos nario vietą siūlė opozicinės Seimo frakcijos. Darbo partija LRT tarybos nariu matyti norėjo buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Mečislovą Zaščiurinską, Tvarka ir teisingumas pasiūlė žurnalisto Vytauto Matulevičiaus, Konservatoriai-krikdemai - buvusio švietimo ir mokslo ministro Kornelijaus Platelio kandidatūras. Pirmajame balsavimo ture G. Navaitis ir K. Platelis surinko po tris balsus. Balsuojant antrąkart, už G. Navaitį balsavo 5, už K. Platelį – 3 ŠMKK nariai.

Mažiausio komiteto narių palaikymo sulaukė posėdyje taip ir nepasirodęs A. Matulevičius. Už jį tebalsavo „tvarkietė” Onutė Valiukevičiūtė.

Iš tarybos trauksis, jei taps Seimo nariu

Pristatydamas savo darbo LRT taryboje strategiją, G. Navaitis aiškino, kad nepakankamai išnaudojamas televizijos vaidmuo formuojant visuomenės geranoriškumą. Pasak jo, dar galėtų tobulėti kultūrinės, visuomeninės, mokslo laidos. G. Navaitis taip pat sakė, kad Lietuvos televizija dar nėra ES šalies televizija, be to, nepakankami atstovaujama visų grupių interesams. G. Navaitis teigė, kad LRT taryboje būtų naudinga jo patirtis Lietuvos reklamos biure vertinant reklamos etiką. ŠMKK pirmininkas V. Domarkas suabejojo, ar dėl didelio užimtumo G. Navaitis suspės į LRT tarybos posėdžius.

G. Navaitis dalyvaus spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Jei jis Seimo sprendimu bus paskirtas į LRT tarybą, o po to taps Seimo nariu, iš tarybos jis turės pasitraukti. Mat, pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, LRT tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, tarp jų LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai. Tokiu atveju ŠMKK turės rinkti naują kandidatą į LRT tarybą.

DELFI primena, kad laisva vieta LRT taryboje atsirado po to, kai iš tarybos pirmininko posto ir apskritai iš tarybos narių pasitraukė V. Milaknis. Tokį sprendimą jis teigė priėmęs po nesugebėjimo apginti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ bei dėl to, kad nepasitiki naujuoju LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi. LRT tarybai šiuo metu vadovauja istorikas, Kovo 11-osios Akto signataras socialdemokratas Gediminas Ilgūnas.

LRT taryba – aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po 4 tarybos narius skiria prezidentas ir Seimas, po 1 narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.

LRT tarybai dar priklauso Alvydas Jokubaitis, Marcelijus Martinaitis, Rimvydas Valatka, Romas Sakadolskis, Saulius Vosylius, Edmundas Ganusauskas, Eglė Pranckūnienė, Auksė Balčytienė, Saulius Drazdauskas, Dainius Radzevičius.