Dienraštis dar 2006 metais paskelbė straipsnius „Žvagulis slepia nesantuokinį sūnų“ ir „Meilės įkaitai“, kuriuose buvo pasakojama apie nesantuokinį sūnų. Vilniaus apygardos teismas dainininkui buvo priteisęs 10 tūkst. Lt, vėliau Lietuvos apeliacinis teismas neturtinę žalą padidino iki 25 tūkst. Lt.
Tačiau su Apeliacinio teismo sprendimu nesutiko nei Ž. Žvagulis, nei „L.T.“ leidėjai. Jie įteikė skundus LAT. Laikraščio advokatai prašė palikti galioti Apygardos teismo sprendimą, o muzikantas prašė papildomai priteisti 50 tūkst. Lt – viso 75 tūkst. (iš pradžių Ž. Žvagulis siekė prisiteisti 100 tūkst. 1 Lt).
Rašytinio proceso tvarka skundus išnagrinėjęs LAT pabrėžė, kad žemesnių instancijų teismai pagrįstai konstatavo, jog „L.T.“ pažeidė dainininko teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę, be to, neteisėtai stebėjo bei rinko informaciją apie jo privatų gyvenimą ir ją paskelbė laikraštyje.
Dieną prieš pasirodant straipsniui apie dainininko privatų gyvenimą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, tenkindamas Ž. Žvagulio prašymą, uždraudė dienraščiui publikuoti informaciją apie nesantuokinį nepilnametį vaiką. Šią nutartį tą pačią dieną laikraštis gavo iš teismo, tačiau į teismo draudimus skelbti informaciją neatsižvelgė.
Ž.Žvagulis: nesantuokinis vaikas buvo šeimos paslaptis
Kasaciniame skunde „L.T.“ nurodė, kad Ž. Žvagulis žurnalistams yra davęs interviu ir apie savo šeimą kalbėjęs tik teigiamais aspektais, be to, dainininkas esą nevengia viešinti savo privataus gyvenimo detalių, kurios esą tam tikrais atvejais būna net labai intymios.
„Ieškovo (Ž. Žvagulio) profesija yra susijusi su buvimu dėmesio centre ir dažnu bendravimu su žiniasklaida, o iki ginčijamos informacijos paskleidimo savo privataus gyvenimo itin akylai nesaugojo nuo pašalinių asmenų ir nelaikė didele vertybe, - skunde rašė L.T. advokatai - Ieškovui tiek nuolatinis, tiek trumpalaikis visuomenės dėmesys yra ekonomiškai naudingas. Toleruodamas ir skatindamas visuomenės dėmesį savo atžvilgiu, Ž. Žvagulis neturi teisės naudotis tokia privataus gyvenimo apsauga, kuri gali būti prilyginama privačiai cenzūrai“.
Tuo tarpu Ž. Žvagulis kasaciniame skunde nurodė, kad nedavė leidimo skelbti šeimos paslaptį sudarančios informacijos.
„Ne žiniasklaida nustato asmens privataus gyvenimo ribas, o pats ieškovas, - rašė Ž. Žvagulis. - Tokios informacijos paskelbimas turėjo neigiamos įtakos ieškovo artimųjų gyvenimui. Paskelbta informacija yra laikytina šeimos paslaptimi, todėl tokios paslapties paskelbimas viešai, nepriklausomai nuo to, ar asmuo dažnai būna dėmesio centre, ar dažnai bendrauja su žiniasklaida, akivaizdžiai daro žalą“.
Sumažino kompensacijos dydį
Skundus išnagrinėjęs LAT pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimas priklauso ne tik nuo pažeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentėjusiojo asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo.
„Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo artimieji (sutuoktinė) iki duomenų paskelbimo žinojo apie ieškovo nesantuokinį sūnų, po duomenų paskelbimo ieškovo socialinis gyvenimas bei vykdoma veikla nebuvo sutrikdyta ilgam laiku, - teigiama neskundžiamoje LAT nutartyje. - Ieškovas iki duomenų paskelbimo yra bendravęs su žiniasklaida privataus gyvenimo temomis ir yra įpratęs būti žiniasklaidos dėmesio centre, todėl atsakovo padarytas ieškovo privataus gyvenimo pažeidimas neturėtų būti vertinimas kaip sunkus ar sukeliantis ilgalaikes, itin negatyvias pasekmes.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisės pažeidimo rimtumas turėtų būti vertinamas kaip neturtinės žalos dydį mažinantis kriterijus“.
Nenustatė, kad „L.T.“ siekė naudos
LAT taip pat pabrėžė, kad teismų sprendimais nebuvo konstatuota, jog darydama teisės į Ž. Žvagulio privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimą „L.T.“ siekė ekonominės naudos.
Keisdamas Apeliacinio teismo sprendimą LAT nusprendė pakeisti apeliacinės instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies“, - vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu Ž. Žvagulis „L.T.“ leidėjams privalės atlyginti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Tuo tarpu „L.T.“ dainininkui turės atlyginti tik už pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas.
