Socialinėms reklamoms kasmet skiriama nemaža dalis mokesčių mokėtojų pinigų, bet ne visos jos turi poveikį. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro priklausomybės ligų psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio nuomone, daug pinigų, skirtų socialinėms reklamoms, išleidžiama veltui, o reklaminė prevencija gali turėti priešingą efektą – skatinti rūkyti ir gerti.
„Yra daug diskusijų ir nuomonių, ar socialinės reklamos duoda realų rezultatą. Manau, alkoholio, tabako, narkotikų prevencijai skirti stendai ir plakatai, eksponuojami autobusų stotelių paviljonuose, turi netgi priešingą poveikį. Tokios reklamos primena apie rūkymą ar alkoholio vartojimą ir žmogus instinktyviai pajunta žalingų dalykų potraukį. Socialinės reklamos neduoda naudos, nes jos daromos atmestinai, neatsižvelgiama į žmogaus mąstyseną, neįsigilinama į problemą. Visų pirma šiame procese turėtų dirbti įvairių sričių specialistų, ekspertų komanda. Deja, situacija kitokia – šalyje daugybė departamentų, komisijų, o laukiamo rezultato nėra“, − „Sekundei“ teigė psichiatras.
Turi spręsti specialistai
Pasak D.S.Diržio, žalingų įpročių prevencijai skirta socialinė reklama turi sukelti diskomfortą, atmetimo jausmą. Atsakyti, kaip turėtų atrodyti įtaigi socialinė reklama, ir pasiekti norimą rezultatą, labai sudėtinga.
„Specialistams reikia susėsti ir spręsti šią problemą“, – mano psichiatras. Jo teigimu, socialinės reklamos, skirtos muzikai, menui, kultūrai populiarinti, turi kur kas geresnį poveikį.
„Tokie plakatai skatina domėtis, plėsti akiratį. Tai ypač aktualu imliam jaunimui, kuris vis labiau įninka į internetą. Manau, jaunų žmonių nusikalstamumas, chuliganizmas − šiuo metu didžiausias galvos skausmas“, − mintimis dalijosi žmogaus psichologijos specialistas.
D.S.Diržys atkreipė dėmesį, kokios socialinės reklamos svečiose šalyse. „Užsienyje patraukė tai, kad socialinės reklamos nekrinta į akis, jų eksponuojama mažiau. Tos pačios problemos egzistuoja visame pasaulyje, bet kartais tikslingiausia viešai nedemonstruoti kai kurių komplikuotų socialinių situacijų, nes priminimas skatina veiksmo kartojimą“, − tikino psichiatras.
Kokybė, o ne kiekybė
Pasak reklamos agentūros „Advista“ vadovo Romano Drokovo, šiuo metu visoje Lietuvoje tėra tik 10–20 proc. veiksmingų socialinių reklamų.
„Lėšos, skirtos socialinėms reklamoms, naudojamos neefektyviai. Reikėtų pradėti orientuotis ne į kiekybę, o kokybę. Gera socialinė, prevencijai skirta reklama visų pirma turi būti suprantama, kuo nors neįprasta, patraukianti dėmesį, netgi šokiruojanti. Svarbu svarūs argumentai, reklamą būtina pateikti profesionaliai, nes plakatai, pavyzdžiui, skirti rūkymo ar alkoholio vartojimo prevencijai, gali turėti netgi priešingą poveikį“, − „Sekundei“ teigė R.Drokovas.
Socialines reklamas dažniausiai užsako valstybinės institucijos, miestų savivaldybės. Projektų vertė svyruoja nuo kelių tūkstančių iki kelių milijonų litų. Reklamų sklaida vykdoma per masines informavimo priemones – televiziją, radiją, spaudą. Plakatai kabinami autobusų stotelių paviljonuose, įvairiuose stenduose, leidžiamos brošiūros, lankstinukai.
Pašnekovo teigimu, nustatyti socialinių reklamų daromą teigiamą poveikį gana sudėtinga.
„Ji nepradeda veikti iš karto, tam reikalingas laikas. Turbūt statistiškai aiškiausiai matomas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuotas „Stop – karui keliuose“ projektas. Avarijų bei aukų sumažėjo – tai geriausias socialinės reklamos efektyvumo įrodymas“, − tikino agentūros „Advista“ atstovas.
Paviljonus ir reklaminius stendus prižiūrinčios bendrovės „JCDecaux“ rinkodaros vadovas Vadimas Komarskis nurodė, kad jų įmonė remia socialinius projektus – dažniausiai reklaminis plotas užsakovams nieko nekainuoja. Pasak jo, socialinių reklamų užsakovais būna ne tik valstybinės institucijos, bet ir privačios bendrovės, kurios inicijuoja alkoholio vartojimo ar rūkymo prevencines kampanijas.
Akivaizdi nauda
Lietuvoje per avarijas žūsta bene daugiausia žmonių, palyginti su kitomis Europos šalimis. Prieš kelerius metus pradėta prevencinė akcija „Stop – karui keliuose“ turėjo akivaizdų poveikį – per šių metų pusmetį, palyginti su 2007-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, avarijų aukų sumažėjo net 36,6 proc. Per televiziją transliuojama reklama − pro priekinį automobilio langą išlekiantis mergaitės kūnas, prie didmiesčių greitkelių ryškia geltona spalva iš tolo tvieskiantys stendai su žuvusiųjų skaičiumi verčia daryti išvadas. Projektas finansuojamas iš Vyriausybės biudžeto. Mokesčių mokėtojams jis pernai kainavo daugiau nei 4 mln. litų, šiemet prevencinei akcijai skirta pinigų suma neką mažesnė.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Čereškos teigimu, įstaigos inicijuojama akcija „Stop – karui keliuose“ yra labai veiksminga.
„Per televiziją transliuojama reklama nepalieka abejingų. Sulaukiame netgi skundų, kad prieš avaringumą nukreiptos reklamos yra žiaurios, tačiau kitiems – net per švelnios. Nors metai dar nesibaigė, bet dabartiniai duomenys nuteikia optimistiškai, avaringumas sumažėjo“, − „Sekundei“ teigė A.Čereška.
Pasak Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus Analizės ir administracinės veiklos poskyrio viršininko Einio Kudžmos, raginantys saugiai važinėti plakatai turi teigiamą poveikį.
„Galbūt tokios reklamos ką nors šokiruoja, bet jų paskirtis ir yra parodyti galimas pasekmes. Nereikėtų pamiršti, kad avaringumas ir žuvusiųjų bei sužeistųjų sumažėjo ir dėl nuo šių metų gerokai sugriežtintų Kelių eismo taisyklių, didesnių nuobaudų. Per policijos vykdomas akcijas sulaikomi neblaivūs asmenys, greičio viršytojai“, − teigė E.Kudžma.
Tiki veiksmingumu
Sveikatos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyresniosios specialistės Natalijos Keturkienės teigimu, ministerija planuoja įgyvendinti rūkymo ir alkoholio vartojimo prevencinę reklamą. Taip pat numatomos socialinės reklamos, kuriomis bus siekiama įdiegti sveikos gyvensenos, didesnio fizinio aktyvumo įpročius. Apytikslė būsimo projekto vertė – milijonas litų.
„Sutinku, kad ne visos reklamos įtaigios, bet konkrečiai pasakyti, kodėl taip yra, sudėtinga. Reikia atlikti tyrimus, remtis duomenimis, nes kitaip tai būtų subjektyvu. Būsimo projekto kriterijai – kokybė, kaina, įtaigumas, tikslinė auditorija. Projekto konkurso dalyvius vertins ekspertų komisija“, − „Sekundei“ teigė N.Keturkienė. Pasak pašnekovės, socialinės reklamos yra veiksmingos.
Kaip tikino Panevėžio miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos tarnybos vedėjas Mindaugas Burba, socialinės reklamos turi teigiamą poveikį, ypač jauniems žmonėms. Vedėjas prisiminė jį sukrėtusią per televiziją matytą avarijų, nelaimingų atsitikimų prevencijai skirtą reklamą. Savivaldybės iniciatyva gyventojai informuojami apie onkologines ligas, kitus sveikatos sutrikimus, jų profilaktiką. Tikslios pinigų sumos, skirtos socialinei reklamai, M.Burba neįvardijo.
