1982 m. R. Sartatavičius baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Dar studijų metais pradėjo dirbti laikraščio ,,Vakarinės naujienos” kultūros skyriuje, vėliau buvo laikraščio naujienų skyriaus korespondentu. 1986-1993 m. praleido Lietuvos televizijoje (LTV): dirbo redaktoriumi jaunimo laidų redakcijoje, Naujienų direkcijos komentatoriumi, laidų „Labas rytas”, „Vakaro žinios”, „Panorama” vedėju, LTV naujienų direkcijos vyriausiuoju redaktoriumi.
1991–1993 m. vadovavo LTV Naujienų direkcijai. Pasitraukęs iš televizijos, įkūrė ir vadovavo reklamos paslaugų agentūrai „Insarta“, vėliau dirbo bendrovės „Comliet“ rinkodaros ir pardavimų direktoriumi.
2001 m. grįžo į eterį – LNK televizijoje kūrė ir vedė ginčų laidą „Frontas“, 2004-2005 m. - „Visuomenės interesą“ LTV.
Šiuo metu – Didžiausios Baltijos šalyse bendrovės „BOD Group“, valdančios dvi pramoninių įrašytų CD/ DVD ir MC diskų gamyklas Vilniuje ir Taline, rinkodaros ir pardavimų direktorius
Už filmą „Trispalvė Atlante" gavo Mato Šalčiaus premiją. 2005 m. dalyvavo ekspedicijoje į Peru ir Boliviją, kur ieškota M. Šalčiaus kapo.
„Įsivaizdavau, kad šis darbas judrus – žurnalistas turi būti visą laiką gyvas, negali sėdėti vienoje vietoje, turi daug šnekėti, bendrauti, turėti platų akiratį, tuo būdu paįvairinti savo gyvenimą ir rašiniais suteikti informaciją skaitytojams“, - aiškina R. Sartatavičius, paklaustas, kodėl pasirinko žurnalistikos studijas.
Nuo vaikystės jis svajojo tapti ne žurnalistu, o jūrininku. Tačiau galiausiai apsisprendė stoti ne į Jūreivystės mokyklą, o į smuiko specialybę konservatorijoje. Čia neįstojęs, pasirinko žurnalistikos studijas.
„Žurnalistika visada traukė įdomumu, darbu su žmonėmis, informacija. Visą laiką sakiau ir sakau, kad žurnalistika - ne profesija, o gyvenimo būdas. Tai, beje, ne mano sugalvoti žodžiai“, - teigia R. Sartatavičius.
Palikus laikraštį - „Panoramos“ vedėjo kėdė
„Vakarinėse naujienose“ pašnekovas publikavo savo rašinius dar prieš įstodamas į universitetą. Čia dirbo studijų metais, į „Vakarines naujienas“ paskirtas ir baigęs universitetą. „Nebūsiu kuklus - rašiau aš gerai. Pasakysiu, kad taip pat gerai rašau ir dabar. Atsisėsti ir parašyti straipsnį šiandien nebūtų jokios bėdos“, - tikina R. Sartatavičius.
Nors rašyti mėgo, po šešerių darbo metų laikraštyje žurnalistą patraukė televizija.
Karjerą LTV jis pradėjo nuo reportažų rengimo jaunimo redakcijoje. Po metų R. Sartatavičius perėjo į Naujienų tarnybą.
Reporteris netrukus sėdo į „Panoramos“ vedėjo kėdę. „Buvau vienas iniciatorių, kad „Panoramą“ vestų žurnalistai. Juk žurnalistas rengia reportažą, ruošiasi temai, žino, apie ką kalba, neatkartoja svetimos kalbos, sako, ką parašęs ir ką pats žino“, - aiškina R. Sartatavičius.
Tuomet, pamena R. Sartatavičius, „Panorama“ būdavo įrašoma iš anksto. 17 val. būdavo įrašytos laidos peržiūra – joje dalyvaudavo televizijos vadovas arba jo pavaduotojas. Po peržiūros tekdavę iš laidos kai ką išimti - „Panorama“ į eterį išeidavo sutvarkyta, „apkarpyta“. Vėlesni, po 17 val. vykę įvykiai tos dienos žiniose nepasirodydavę.
Greitai tokią tvarką pakeitė tiesioginis eteris. Atėjo 1989-1991-ieji – didžiųjų permainų metai. „,Mano gyvenime tai buvo labai įdomūs ir virsmo metai – dirbome karo sąlygomis - taip šį laikmetį vadiname iki šiol“, - sako pašnekovas.
Tuo metu atsirado pirmieji sufleriai. Jie pakeitė lapus, iš kurių buvo skaitomos žinios. Kad tekstas matytųsi ekrane, reikėjo užstatyti specialią juostelę, ją judinti koja.
Mokėsi iš CNN
Žurnalistas vedė ne tik „Panoramą“, bet ir „Labą rytą“, „Vakaro žinias“. Visą šį laiką R. Sartatavičius dirbo tiesioginiame eteryje. Gal todėl jį žmonės pastebi gatvėje ir dabar: „Prieina 65-70 metų moteriškės ir klausia: „O kodėl gi jūs išėjote iš televizijos? Mums jūsų taip trūksta“. Tai malonu - vadinasi, dirbau neveltui“.
Nuo 1991 m. R. Sartatavičiui patikėta vadovauti LTV Naujienų tarnybai. „Kadangi pats vedžiau „Panoramą“, turėjau viziją, kokios turi būti žinios. Man pavyzdžiu buvo CNN – trumpos, aiškios žinios su daug skirtukų. Ypač „Vakaro žinios“ turėjo būti skaitomos greitakalbe, po kiekvieno siužeto dėdavome skirtuką. Maniau, tai labai gerai – galima suteikti daug informacijos“, - aiškina R. Sartatavičius.
Tačiau iš vyresnių žiūrovų gauti laiškai bylojo, kad kalbama per greitai ir ne viskas suprantama. R. Sartatavičius sako, kad tuomet teko mokytis iš to, ką galėjai matyti per užsienio kanalus ir, žinoma, patiems iš savęs.
„Iki 1991 m. veiksmas vyko beprotišku greičiu – daug įvykių per trumpą laiką. Galime sakyti, kad per vienerius metus užaugome 10 metų, tad per 3 metus įgavome 30 metų patirties“, - svarsto pašnekovas.
„Užaugino“ reklamos agentūrą
1993 m. į LTV Naujienų tarnybos vadovo kėdę iš Seimo grįžo Vytautas Kvietkauskas – būti pavaduotoju R. Sartatavičiui nesinorėjo. Jis svarsto, kad gal tuomet jau buvo įkyrėjęs ir darbas. Mintys ėmė suktis apie nuosavą verslą.
„Išėjau, be abejo, su šiokia tokia nostalgija. Pradėjau verslą nuo nulio“, - teigia R. Sartatavičius. Tuomet Lietuvoje jau buvo susikūrusių reklamos agentūrų, tačiau jos dar nebuvo patekusios į tarptautinių pasaulio agentūrų tinklą.
Turėdamas nedidelę skolintų pinigų sumą, žurnalistas su bendraminčiu įkūrė reklamos agentūrą „Insarta“. Ją „augino“ 12 metų, kol ši įsiliejo į tarptautinį reklamos agentūrų tinklą FCB ir pasivadino „Baltic FCB“. Tada R. Sartatavičius agentūrą pardavė partneriams. Ši, pakeitusi pavadinimą į „Draft FCB“, sėkmingai gyvuoja ir dabar.
„Visada vadovaujuosi principu, kad gyvenimas eina į priekį, ir, jei yra galimybė, reikia įgyti kuo daugiau patirčių. Tuo įdomiau tu nugyvensi gyvenimą, kuris nėra toks jau ir ilgas“, - savo gyvenimo filosofiją dėsto R. Sartatavičius.
Atgal televizija paviliojo trumpam
Dar dirbdamas reklamos agentūroje, kartu su Arūnu Valinsku R. Sartatavičius kūrė ir vedė ginčų laidą „Frontas“. Šiandien jis spėja, kad išeidamas iš televizijos, jos dar nebuvo atsivalgęs. „Frontas“ tapo pirmuoju sugrįžimu į eterį.
„Buvo įdomu dirbti su A. Valinsku. Tačiau drąsiai galiu pasakyti: tai – ne mano formatas, mano formatas – žinios ir informacija“, - sako pašnekovas.
Po kurio laiko Rytis Juozapavičius pasiūlė kartu vesti diskusijų laidą „Visuomenės interesas“. „Sudarėme neblogą komandą. Jis – krapštukas ir bandantis įsigilinti. Man, mėgstančiam pradėtą darbą pabaigti iki galo, tai patiko. Buvo įdomu ruoštis laidoms“, - prisimena žurnalistas.
R. Sartatavičius teigia, kad po 10 metų pertraukos dirbti žurnalistinį darbą nebuvo sudėtinga, sudėtingiau - grįžti į tiesioginį eterį. Jis mano, kad po pirmų 4 laidų pavykę įsivažiuoti. Kaip ir „Panoramos“, taip ir „Visuomenės intereso“ laidas žurnalistas įsirašydavo, o pasibaigus transliacijai, laidą peržiūrėdavo ir aptardavo trūkumus.
Po dešimtmečio grįžus į LTV jam buvo įdomu pažiūrėti, kuo naujoji televizija skiriasi nuo buvusios. Čia jis pamatė, kad televizija jau ne ta, kurią paliko - taikomi kitokie darbo metodai, formos.
Į žurnalistiką grįžtų nebeturėdamas darbo
„Jeigu būtų tokia žurnalistika, kaip šiandien, nesirinkčiau. Vien todėl, kad turėčiau praeiti tam tikrą savo nuomonės neturėjimo etapą. O savo nuomonę turėjau visada, net ir tarybiniais laikais“, - dėsto R. Sartatavičius, paklaustas, ar šiandien rinktųsi žurnalistikos studijas. Čia pat jis priduria, jog į žurnalistiką grįžtų tik nebeturėdamas darbo. Jo sūnus, baigęs žurnalistikos mokyklėlę prie VU, visgi studijuoti pasirinko teisę.
„Žinai, tėvai, tai ne ta žurnalistika, apie kurią pasakojai. Dabar pagrindiniai dalykai - sensacija ir skandalas, jei jų nėra – reikia padaryti“, - baigęs šeštadieninę žurnalistų mokyklą, konstatavo atžala.
Lietuvos televizijose R. Sartatavičius sako matąs liūdną procesą. „Matau daug neprofesionalumo, šou ir nematau įdomios, rimtos žurnalistikos. To nėra nė vienoje televizijoje. Kai manęs klausia, kodėl išėjai iš televizijos ar kodėl į ją negrįžti, atsakau – tikrų, rimtų žurnalistų televizijose nereikia. Tai bloga tendencija, ir jeigu nepasikeis, jei televizijoms vadovaus toli nuo žurnalistikos esantys žmonės, taip bus ir toliau“, - mano R. Sartatavičius. Jis apgailestauja, kad šiuo metu televizijos žmonių intelekto nekelia, o jį mažina - paima pačią žemiausią kartelę ir ją dar žemina.
Šiandien R. Sartatavičius save laiko verslininku – versle jis nuo 1993 m. Tačiau žurnalistika, kaip gyvenimo būdas, pasak jo, visą laiką šalia. „Jeigu šiandien reikėtų nueiti ir vesti „Panoramą“ ar kažkokią kitą informacinę laidą, manau, ir šiandien ją vesčiau be didelių sunkumų. Jei man reikėtų paruošti reportažą, aš jį be didelio vargo padaryčiau. Vadinasi, žurnalistika yra viduje“, - įsitikinęs pašnekovas.
Sūnui ir pavaldiniams jis nuolat kartoja viena: „Žmogus turi turėti tikslą ir jo siekti. Tada viskas pasiekiama ir įgyvendinama. Tada tavo gyvenimas praeina kaip tu nori. Niekada negali pasakyti, kad pragyvenai beprasmiškai“.
Tačiau būti jūrininku R. Sartatavičius sako jau nebesieksiantis – pakanka kelionių ir buriavimo. Šiandien žurnalistiką jis laiko gyvenimo būdu, o verslą - gyvenimu. Apie patirtį versle R. Sartatavičius galbūt kažkada parašys knygą.
Ši publikacija – M. Jackevičiaus bakalauro darbo „Metę plunksną...“ Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute dalis.
