R. Gudaitis kalbėjo, kad Sąjūdžio dvidešimtmetis sielose atgaivino atsiminimus apie žodžio laisvės ir tiesos triumfą, priminė, kokia įvairi, aštri, pasiaukojanti tautai ir jos siekiams buvo žurnalistika. Pirmaisiais metais žiniasklaida, pasak jo, vadovavosi šiais idealais ir siekiu atkurti nepriklausomybę.

„Tai buvo tol, kol šios šventenybės nesuteršė interesai, galimybė informaciją paversti preke ar mainų objektu, kol mūsų neėmė tvindyti bulvarinio niekalo, antikultūrinės pseudožiniasklaidos bala - dvokianti, nepaisanti efektyvių ir modernių pagražinimų ir dangstymų, kol demagogiškai neimta manipuliuoti sąvokomis“, - kalbėjo inspektorius.

R. Gudaitis kvietė susimąstyti, ar iš Lietuvos bėgama vien dėl socialinio gyvenimo blogybių. O gal, pasak jo, žudomasi, pasitraukiama į tolimiausias šalis dar ir dėl to, kad „vyraujančios spalvos ir bėdos informacijoje apie mūsų gyvenimą, apokaliptinė neviltis, nihilizmas, šaipymasis, tyčiojimasis ne vien iš valdžios, kurios tinkamos esą niekados negalėsime išsirinkti, bet ir iš pačios valstybės“.

Inspektorius priminė, kad vienas laikraštis negali kovoti su kitu, pasirinkti informacinį šantažą savo galioms stiprinti, niekas negali pretenduoti į valdžią, mėgautis valdžia ar įtaka.

R. Gudaitis kalbėjo, kad ne visiems patinka Romo Sakadolskio, Valdo Vasiliausko, Sauliaus Stomos, Kęstučio Girniaus, Aušros Maldeikienės komentarai, tačiau be jų šių dienų žurnalistika esą liktų skurdi.

Kritika – „didžiausiam ir teisingiausiam laikraščiui“

Inspektorius ragino visus atidžiai įsiskaityti „į didžiausio ir teisingiausio laikraščio vedamuosius komentarus“. „Jie tikrai padeda suvokti, kur nuveda šališkumas, pagieža kitaip manantiems, supainioti interesai, akivaizdus veikimas politikos lauke“, - teigė R. Gudaitis.

Anot jo, žiniasklaidos priemonės pasijutimas valdžia, dalyvavimas politinėje veikloje yra pražūtingas. „Vien tai, kad laikraštis niekados neklysta, kad jis niekados nemokamai nesuteiks tribūnos žmogui, priešingai manančiam nei „geriausias ir teisingiausias“ laikraštis, žinoma, liudija, kad ne viskas gerai šioje karalystėje“, - sakė inspektorius.

R. Gudaitis kalbėjo, kad privati žiniasklaidos grupė negali turėti savo laidos visuomeninėje televizijoje (Lietuvos televizijos eteryje praėjusį sezoną rodytos laidos „Žurnalisto tyrimas”, „TV forumas“, kurias rengė „Spaudos televizija”. Pastaroji priklauso „5 kanalui”, kurį įsigijęs „Lietuvos rytas“ – DELFI), o žiniasklaida būti „paskutine instancija“.

„Negali privati žiniasklaidos grupė turėti savo laidą visuomeninėje televizijoje, negali žiniasklaida, perfrazuojant žinomos laidos pavadinimą, būti paskutinė instancija. Teisianti be teismo laida ar publikacija nepatikima, tai prieštarauja tiriamosios žiniasklaidos esmei“, - priminė R. Gudaitis.

Prisiminta ir A.Bružaitė-Jonaitienė

R. Gudaitis aiškino, kad inspektoriaus pozicija dėl garbės ir orumo, privatumo pažeidimo, nepilnamečių apsaugos gali būti užginčyta ir paneigta teismuose.

Jis priminė ilgus metus Austrijoje tėvo kalintos ir prievartautos merginos atvejį: Austrijoje jos privatumas gerbtas, tačiau Lietuvoje tokiu atveju esą „būtų įsiskverbta pro ligoninės durų skylutę, kai kurie laikraščiai ir televizijos šliūkštelėtų ant mūsų galvų pikantiškas paplavas, kaip ji buvo prievartaujama“.

Jis siūlė susimąstyti, kodėl daugelyje šalių spauda ir televizija skelbia tik nusikaltėlių piešinius iš teismo proceso. „Mes seniai aplenkėme požiūriu į privatumą daugelį šalių. Jonaitienė-Bružaitė buvo tapusi tiesiog kai kurių visuomenės informavimo priemonių logotipu, ji dar ilgai bus „herojė“ žiniasklaidos ar iškreipto požiūrio į žiniasklaidą“, - kalbėjo inspektorius.

Palaiko sąžiningą žiniasklaidą

R. Gudaitis pasisakė už mažąją spaudą, tačiau ir joje teigė pastaruoju metu matęs asmeninių sąskaitų suvedinėjimo, blogos politikos apraiškų.

Inspektorius savęs klausė, kas pasikeitė nuo praėjusių metų analitinės apžvalgos ir ataskaitos. Jo manymu, dar labiau išryškėjo sąžiningosios, objektyviosios ir dorosios žiniasklaidos įtaka, vaidmuo, jos telkimasis.

R. Gudaitis teigė esantis sąžiningosios žiniasklaidos, kurioje mažiausiai pažeidimų, žodis nesiskiria nuo darbų, gerbiamas skaitytojas, klausytojas ir žiūrovas, pusėje.

Pasak R. Gudaičio, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba privalo stiprinti žiniasklaidą, kuri išlikdama nešališka ir kritiška, remia pozityvius pokyčius, padeda žmogui gyventi. „Tačiau nepataikaudami, nekeliaklupsčiaudami privalome įvardinti dalykus, kurie ne tik nepuošia žiniasklaidos, bet ir yra didžiausia jos gėda. Tai, kaip mes matome, nepopuliaru ir pavojinga. Bet tik toks kelias vaisingas“, - kalbėjo Inspektorius.

„Mūšis už sąžiningą žiniasklaidą tęsiasi. Jis bus laimėtas, jeigu būsime labiau principingi ir nuoseklūs. Šiuos žodžius pirmiausia taikau sau“, - teigė R. Gudaitis.

Už tai, kad inspektoriaus 2007 m. veiklos ataskaitai būtų pritarta, balsavo 51, susilaikė 20 Seimo narių. Nė vienas nebalsavo „prieš“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją