G. Ilgūnas teigė vadovavęs LRT tarybai sudėtingiausiais 1992-1996 metais, kai prie LRT stovėjo badaujančių vagonėlis, kelti kategoriški reikalavimai, tad darbo dabartinėmis sąlygomis nesibaiminantis.
„Pirmiausia yra faktų iškraipymas. Kaip mane imasi kas nors ginti, jeigu aš sakau, kad manęs niekas nepuola. Bet vis tiek organizuoja mane ginti. Anekdotiška situacija – daugybė LRT darbuotojų pareiškia, kad jų niekas nevaržo, tačiau vis tiek teigiama, kad varžo“, - stebėjosi G. Ilgūnas. LRT tarybos pirmininkas sakė sieksiąs, kad apie tarybą būtų kalbama tiesa. Jis priminė, kad taryba niekada nesvarsto laidų vedėjų klausimo, nes tam ir neturi teisės. Taryba, pasak jo, tegali atleisti LRT direktorių, bet ne laidos vedėjus.
„Iš vakaro išrinkus, iš ryto reikšti nepasitikėjimą galbūt galima žmonai po pirmos nakties – administracijai nelabai“, - kalbėjo G. Ilgūnas, komentuodamas V. Milaknio pareiškimą dėl nepasitikėjimo A. Siaurusevičiumi. DELFI primena, kad V. Milaknis buvo tarp balsavusių už A. Siaurusevičiaus išrinkimą LRT vadovu.
G. Ilgūnas – Sąjūdžio Seimo narys, Lietuvos Aukščiausios tarybos deputatas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras. Yra dirbęs Lietuvos archyvų departamento generaliniu direktoriumi, prezidento patarėju. Nuo 1998 m. G. Ilgūnas – Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktorius. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė apie 500 straipsnių istorijos, politikos, kultūros, politikos ir visuomenės gyvenimo klausimais, išleido per 10 knygų.
Už jaunimo antitarybinės organizacijos kūrimą ir už ryšius su partizanais kalėjo Rusijos šiaurėje, Viatlage. Grįžęs iš čia baigė Kauno ekonomikos technikumą ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.
Antradienį neeiliniame tarybos posėdyje perskaitytas V. Milaknio atsistatydinimo pareiškimas, kuriame jis dar kartą pareiškė išeinantis po nesugebėjimo išsaugoti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ ir dėl nepasitikėjimo LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi.
LRT taryba – aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po 4 tarybos narius skiria prezidentas ir Seimas, po 1 narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
LRT tarybai dar priklauso Alvydas Jokubaitis, Marcelijus Martinaitis, Rimvydas Valatka, Romas Sakadolskis, Saulius Vosylius, Edmundas Ganusauskas, Eglė Pranckūnienė, Auksė Balčytienė, Saulius Drazdauskas, Dainius Radzevičius.
