LRT laikosi nuomonės, kad tokią išvadą valstybės kontrolieriai daro palygindami debitorinio įsiskolinimo už reklamą televizijoje padidėjimą su visų LRT komercinių pajamų padidėjimu, tačiau lyginti reikėtų tik pajamų už TV reklamą padidėjimą su įsiskolinimo už reklamą televizijoje padidėjimu.
"TV pajamų už reklamą augimas yra žymiai didesnis, nei bendrai paėmus LRT komercinių pajamų augimas. Todėl ir įsiskolinimai yra didesni nei metų pradžioje. Pajamos už TV reklamą rugsėjo mėnesį, palyginti su sausio mėnesiu, padidėjo 309 proc., o spalio mėnesį, palyginti su sausio mėnesiu, - net 697,2 proc. Pirkėjų skolos už televizijos reklamą, kaip teigiama ataskaitoje, per 2002 metų tris ketvirčius išaugo 256,2 proc.", - savo atsakyme Valstybės kontrolei teigia LRT generalinis direktorius Valentinas Milaknis.
Veiklos vertinimo metu Valstybės kontrolės taip pat buvo nustatyta, kad LRT neturi beviltiškų skolų nurašymo kriterijų, nepanaudoja visų priemonių jų išieškojimui, o pernai metų pabaigoje be pakankamo pagrindo buvo nurašyta beveik pusė milijono litų pirkėjų skolų.
LRT atsakyme į Valstybės kontrolės išvadas pažymima, jog valstybės auditorių išvadoje nenurodyta, kad minėta netekimų ir beviltiškų skolų suma nurašyta už laikotarpį nuo 1993 iki 2001 metų.
"Tačiau netgi faktas, kad skola yra nurašyta, nesukliudo susigrąžinti dalies skolų. Skolos susigrąžinimo galimybė yra ribojama tik Civiliniame kodekse nustatytu ieškininės senaties terminu", - teigia V. Milaknis.
LRT kreditorinis įsiskolinimas minimu laikotarpiu (šiemet per devynis mėnesius) sumažėjo 48,4 proc. - nuo 21,9 iki 11,3 mln. litų. Tačiau, auditorių teigimu, dalis šio įsiskolinimo buvo padengta gavus tikslinį finansavimą iš valstybės biudžeto, papildomą finansavimą iš Vyriausybės rezervo fondo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nurašius nesumokėtus delspinigius.
Pasak Valstybės kontrolės, šiemet iš valstybės biudžeto LRT buvo skirta 37 mln. litų, o komercinės Lietuvos radijo ir televizijos pajamos per pusmetį sudarė 6,5 mln. litų. Valstybės auditoriai padarė išvadą, kad nėra galimybių įvertinti, kaip LRT įgyvendino iš valstybės biudžeto finansuojamas programas, nes vertinimo kriterijai nesusieti su programų tikslais, uždaviniais ir priemonėmis.
Lietuvos radijas ir televizija yra visuomeninis transliuotojas ir rengia vieną televizijos bei dvi radijo programas. Nuo 1993 metų LRT yra Europos Transliuotojų Sąjungos (European Broadcasting Union) narė.