Visose trijose valstybėse šiemet jau vyko ar dar vyks parlamento ir prezidento rinkimai, todėl pasitelkus Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį, bus siekiama ištirti ir aiškiau apibrėžti Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano žiniasklaidos vaidmenį rinkimų kampanijų ir pačių rinkimų metu, rašoma Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pranešime spaudai.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ 2007 metais atlikto tyrimo duomenimis, spauda yra laisva Lietuvoje (18 vieta reitinge), tačiau Gruzijoje – tik pusiau laisva (57) ir nelaisva Armėnijoje (64) ir Azerbaidžane (75).

„Projektu siekiama prisidėti ugdant Pietų Kaukazo šalyse laisvą ir profesionalią žiniasklaidą, gebančią atlikti demokratijos garanto vaidmenį. Taip pat norima skleisti Lietuvos gerąją patirtį žurnalistikos etikos, informacijos teisės ir žmogaus teisių užtikrinimo srityse“, – teigia „Komunikacijos mokyklos“ direktorė Jurga Tapinienė.

Projekto metu bus surengti penki seminarai Tbilisyje, Baku ir Jerevane, iš viso ketinama apmokyti 90 žurnalistų iš nacionalinės, regioninės ir rajoninės žiniasklaidos – po 30 žurnalistų iš kiekvienos šalies.

Seminarų ciklas prasidės kitą savaitę Gruzijoje ir truks nuo kovo 31 dienos iki balandžio 4-osios. Vėliau seminarai vyks Armėnijoje ir Azerbaidžane.

Projekto įgyvendintojai tikisi, kad supažindinus Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano žurnalistus su Lietuvos patirtimi stiprinant demokratiją ir sukuriant nepriklausomą žiniasklaidą, galima tikėtis, kad analogiški procesai prasidės ir šiose valstybėse – žurnalistai inicijuos savireguliacijos mechanizmų sukūrimą, etikos kodekso parengimą.

Projekto vykdymą pagal vystomojo bendradarbiavimo politiką finansuoja Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). 2007 metais Lietuvos URM parėmė 14-os projektų įgyvendinimą Gruzijoje, tam skirdama maždaug 900 tūkst. litų. Iš viso praėjusiais metais URM vystomojo bendradarbiavimo politikos projektams skyrė 8,6 mln. litų.

Lietuva, kaip tarptautinės bendruomenės narė, yra įsipareigojusi prisidėti prie Jungtinių Tautų Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo, o stodama į Europos Sąjungą – padidinti tam skiriamų lėšų dydį.

Nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo ES nare, o sykiu ir šalimi, teikiančia paramą, vystomojo bendradarbiavimo finansavimas išaugo daugiau nei du kartus – nuo 0,04 iki 0,1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (nuo 25 mln. iki 96 mln. litų).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją