Dienraščiai „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“ ir „L.T.“ pakeitė išvaizdą

Pirmadienį net trys dienraščiai – „Verslo žinios“, „L.T.“ ir „Lietuvos rytas“ – pasirodė naujo formato, o pastarasis pakeitė ir spalvas bei struktūrą. Žiniasklaidos teoretikų vertinimu, naujos išvaizdos „Lietuvos rytas“ perėjo prie tabloido stiliaus – „nusileido laipteliu žemiau“.

„Lietuvos ryto“ ir „Verslo žinių“ puslapiai susiaurėjo maždaug 3 cm. „L.T.“, iki šiol buvęs truputį didesnis nei A4 formato lapas, susilygino su šiais dviem dienraščiais. Šias permainas nulėmė tai, kad visus dienraščius spausdinanti „Lietuvos ryto spaustuvė“ įsigijo naują spausdinimo mašiną.

Be to, „Lietuvos rytas“ tapo gerokai spalvingesnis – vadinamoji galva (pirmo puslapio viršus, kur rašomas laikraščio pavadinimas) „paraudonavo“, pasikeitė rubrikų išsidėstymas, padaugėjo nuotraukų, schemų, skirtingos spalvos fone pateikiamų komentarų, paaiškinimų, papildomos informacijos.

Pirmame puslapyje daugiausia dėmesio skiriama vienam tekstui – jis iliustruotas didele nuotrauka, o iš kelių kitų tekstų cituojama tik po porą sakinių. Tuo tarpu paskutinis puslapis, kur iki šiol buvo spausdinamos įvairenybės iš viso pasaulio ir horoskopai, „atiduotas“ orams.

Su naujomis spalvomis žada tą pačią kokybę

Anot dienraščio vyr. redaktoriaus pavaduotojo Liudo Dapkaus, šie pokyčiai ne galutiniai. Naujovių žadama ir artimiausią savaitgalį, o ateityje gali pasirodyti ir naujų priedų.

„Ligšiolinis formatas buvo naudojamas dešimt metų. Anksčiau žmonės arba skaitė viską iš eilės, arba nieko. Dabar medžiagos pateikiamos skaitytojui labiau suvokiamu būdu – pagal svarbumą, yra daug papildomų „taškų“, kur spausdinami įdomesni faktai, skaičiai“, - DELFI sakė jis.

L. Dapkaus tikinimu, dienraščio turinys nesikeis: „Gera žurnalistika yra gerai surinkta informacija. Žmonės lieka tie patys, turinys – taip pat, ilgesnių tekstų neatsisakome. Dizainas buvo kuriamas remiantis Amerikos ir kitų šalių patirtimi, tyrimais, kur pirmiausiai krypsta žmogaus akys“.

Žurnalistas priminė, kad iki 1997 metų, kuomet „Lietuvos rytas“ tapo vadinamojo Berliner formato, buvo leidžiamas tokiu formatu, kokiu pasirodė pirmadienį. Tokios strategijos esą laikosi ir kai kurie skandinavų, britų laikraščiai.

Pasak L. Dapkaus, „Lietuvos rytas“ neatsisako objektyviosios žurnalistikos. Esą skaitytojai neturėtų išsigąsti, kad informacija bus „pagerinta vizualiniais prieskoniais“ – dėl jų bus lengviau skaityti rašinius arba ignoruoti tam tikrus tekstus.

Nusileido laipteliu žemiau?

Tačiau Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytoja Audronė Nugaraitė apgailestavo dėl vieno didžiausių šalies dienraščių perėjimo prie tabloidinio stiliaus.

„Jie („Lietuvos rytas“ – DELFI) visą laiką tvirtino esantys aukščiau. Tabloidas yra masinis leidinys. Nežinau, ar nusileisti laipteliu žemiau yra gerai“, - svarstė ji.

Didesnės nuotraukos ir antraštės, sumažėjusi rašinių apimtis yra tabloido požymiai. Tačiau A. Nugaraitė pažymėjo, kad tabloidas, besiorientuojantis į masinę auditoriją, nėra vadinamoji geltonoji žiniasklaida.

„Tai yra normalus tabloidas. Tiesa, vieną numerį kol kas sunku vertinti. Tačiau man labai gaila, kad ta kokybinės žurnalistikos niša, kurią bandydavo užpildyti „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Kauno diena“, tuštėja. Nišos tuštėjimo metas“, - DELFI teigė A. Nugaraitė.