Inga, 30 metų, kalėti liko šešeri metai. Turi vidurinį išsilavinimą. Dirba kolonijos siuvimo įmonėje. “Dažniausiai siuvame uniformas vidaus reikalų darbuotojams”, - ironiškai šypsosi moteris.
Mėgsta dainuoti, mokosi groti elektroniniais vargonais. “Pati juos studijuoju, be jokių natų, randu ritmą, tempą, ieškau akordų ir išeina melodija”.
Inga kuria eiles apie meilę. Lanko vokiečių kalbos kursus, kolonijoje išėjo kirpėjų mokslus. Nori turėti normalų gyvenimą, auginti vaikus ir, kaip ir kitos moterys, nė už ką nenori čia atsidurti darsyk.
Jos moters idealas – Sofi Loren. “Ji tokia nuostabiai graži, nuolat besišypsanti, moteriška ir amžinai jauna”. Inga laisvėje yra dalyvavusi Mis konkurse.
Laura, 20 metų, už aštuonių mėnesių išeis į laisvę. Turi keturių mėnesių sūnų Marką, skaito romanus apie meilę su gera pabaiga ir myli savo vaiko tėvą. Išėjusi iš kolonijos nori baigti vidurinę mokyklą ir įgyti specialybę. Mokosi anglų kalbos.
Patinka Vanessos Mae ir Janet Jackson muzika. Dienas kalėjime vadina rutina – vaiko priežiūra, nuolatinis vystyklų skalbimas, knygos ir miegas. Svajonė – sūnaus vienerių metų gimtadienį švęsti kartu su jo tėčiu laisvėje.
Anna, 31 metų, į laisvę išeis už kelių mėnesių. Iki įkalinimo trejus metus dirbo medicinos seserimi. Savarankiškai mokosi anglų ir ispanų kalbų. Norėtų studijuoti vadybą. Dirba kolonijos siuvykloje. Baigė kirpėjos, siuvėjos kursus, mokosi dirbti kompiuteriu.
Visiškai nesitikėjo patekti į dalyvių aštuntuką, komisijos nariams tiesiai sakė, kad tai būtų stebuklas. Mėgsta serialus apie meilę, klausosi Eros Ramazzoti. Myli kates. Kai kurios kambario draugės slapta jas laiko, o Anna padeda prižiūrėti.
Jos moters idealas – Natalija Oreiro: “Man imponuoja jos išvaizdos, manieros, įvaizdis”. “Esu įžūli, bet labai jautri – galiu verkti šimtąjį kartą žiūrėdama “Titaniką”. Didžiausia svajonė - “pamiršti visą čia patirtą košmarą, tai tiesiog būtų stebuklas”.
Nadiežda, 19 metų, po dviejų metų išeis į laisvę. Baigusi devynias klases. Kai tik susirinks grupė, kolonijoje ketina lankyti kompiuterių kursus. Bandė mokytis siuvinėti, bet teištvėrė tris dienas. Išėjusi į laisvę, norėtų mokytis kosmetologų mokykloje ir baigti vidurinę mokyklą. Skaito Stiveno Kingo romanus – tuos, kuriuos randa kolonijos bibliotekoje.
Kai buvo laisvėje, mėgo žaisti rusišką biliardą, kuris visai neblogai sekėsi. “Konkurse dalyvauju, nes noriu įrodyti, kad nesame tokios blogos, kaip gali atrodyti žmonėms laisvėje. Niekada neišsižadėk čia pakliūti”.
Išėjusi į laisvę, svajoja įsidarbinti, išsinuomoti butą ir savarankiškai gyventi. Sukurti šeimą, auginti vaikus ir niekad čia negrįžti. Jos moters idealas – jautri ir moteriška manekenė Linda Evangelista. Vyras – stiprus, galintis apginti.
Tatjana, 25 metų, į laisvę išeis už penkių mėnesių. Baigusi 10 klasių. Kolonijoje baigė psichologijos kursus, dabar lanko siuvėjų. Kol kas nedirba – anksčiau dirbo kolonijos ūkio skyriuje, bet po etatų mažinimo liko bedarbė. Užtat yra viena iš dešimties kolonijos moterų (Panevėžio kolonijoje kali apie 300 nuteistųjų), kurios aktyviai sportuoja salėje.
Dar siuvinėja, mezga. Ką darys išėjusi į laisvę, kol kas nežino: “labai ilgai čia gyvenu, iš laisvės pasiekia kalbos, kad dabar sunku rasti darbą”. Tatjana norėtų susitvarkyti savo gyvenimą, turėti šeimą ir vaikų, keliauti. Jai patinka jodinėti, būti gamtoje.
Samanta, 21 metų, į laisvę išeis po dviejų metų. Turi vienerių metų ir aštuonių mėnesių dukrytę Samantą. Baigusi 9 klases. Prieš įkalinimą dirbo laikraštyje “Noriu”, registravo skelbimus. Išėjusi į laisvę ketina ieškotis darbo ir auginti dukrytę.
Nori tapti fotomodeliu, bet netiki, kad tai išsipildytų. Kai dukra miega, ji mezga jai rūbelius ir žaislus. Svajoja užauginti dorą dukrą, kuri “turėtų daugiau proto nei jos mamytė ir nenueitų tokiais keliais”.
Kristina, 20 metų, kalėti liko keli mėnesiai. Baigusi 9 klases. Buvo įstojusi ir prieš įkalinimą mokėsi medicinos mokykloje. Grįžusi į laisvę, norėtų tęsti mokslus. Iki trylikos metų lankė tautinius ir sportinius šokius. Per šventes šoka kolonijos renginiuose. Dirba kolonijos siuvykloje.
“Esu uždara, mažai su kuo bendrauju, nes visi labai įgriso per metus, praleistus čia. Turiu dvi drauges, su kuriomis čia ir bendrauju. Kolonijos moterys netikėjo, kad mane atrinks į konkursą, neva esu per stambi. Aš nė nemanau mesti svorio – esu, kokia esu, sau patinku, be to, kiek prisimenu, visada buvo pilnesnio sudėjimo”.
Moters idealas – Inga Valinskienė, “jausminga, moteriška, turinti gerą humoro jausmą ir gražiai dainuojanti”.
