61-73 proc. apklaustųjų sutiko, kad LRT kuria ir puoselėja nacionalinės kultūros vertybes, objektyviai pateikia informaciją, stiprina šalies nepriklausomybę ir demokratiją, visuomenės moralę, padeda spręsti visuomenės problemas, visiems suteikia tribūną išsakyti nuomonę.
Apklausa parodė, kad gyventojai norėtų daugiau šviečiamųjų laidų (42 proc.), informacinių laidų (40 proc.), kultūros ir pramoginių laidų (35 proc.). 48 proc. apklaustųjų informacijos apie šalies socialines, ekonomines problemas pakanka, 34 proc. – nepakanka.
19 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad žurnalistai dažnai pažeidžia asmens garbę, orumą ir privatumą, 46 proc. mano, kad tai vyksta kartais.
Jaunimas – už reklamą, vyresni – prieš
Tyrimas parodė, kad 53 proc. apklaustųjų nepritaria komercinės reklamos transliavimui per LRT. Trečdalis respondentų reklamos rodymui pritaria, tiek pat mano, kad komercinės reklamos kiekį reikėtų sumažinti.
Komentuodamas tyrimo rezultatus, „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys aiškino, kad už reklamą pasisako jaunimas, suprantantis jos tikslą. V. Gaidys atkreipė dėmesį, kad minėtais reklamai nepritariančiųjų skaičiais gali naudotis LRT priešininkai.
V. Gaidys aiškino, kad Lietuva ilgą laiką pagal pasitikėjimą žiniasklaida pirmavo Europos Sąjungoje (ES), tačiau nuo 2003 m. rudens pasitikėjimo rodiklis ėmė mažėti, kol nukrito 20-ia proc. Pasak V. Gaidžio, tai sutampa su prezidento Rolando Pakso apkalta.
Kadangi, anot V. Gaidžio, daugiausia ES pasitikima radiju ir televizija, todėl ir blogo tyrimų rezultato nebuvo tikėtasi. Jis pastebėjo, kad jei vertinant politinių apklausų anketas liejasi nepasitenkinimas partijomis, Seimu, LRT situacija – išimtis.
Palankūs klausimai?
Gyventojų apklausą užsakė ir klausimus formulavo Seimo kanceliarija. Tyrimo metu rugsėjį apklausta apie 1000 miestų ir kaimų gyventojų.
Tiesa, antradienį tyrimą pristatant LRT tarybai, kai kurie tarybos nariai apklausos rezultatais suabejojo. Vienas tarybos narys svarstė, kad žmonės galėjo nežinoti, ko jų klausia. Be to, apklausiamieji esą galėjo sumaišyti kanalus.
V. Gaidys spėjo, kad bet kurios televizijos rezultatai būtų tokie pat, mat „televizija ir radijas iš prigimties nėra blogas dalykas“. Kai kam taip ir liko neaišku, kodėl, nepaisant reiškiamo žmonių palankumo, LTV reitingai skiriasi nuo LNK ir TV3.
V. Gaidys pripažino, kad pagal klausimų formulavimą užsakovas yra LRT pusėje. Pasak jo, suformuluoti klausimą galima bet kaip. Pavyzdžiui, galima klausti, „ar ne per daug LTV rodoma sekso“? Tokiu atveju, pasak sociologo, atsakymai akivaizdžiai būtų neigiami, nors situacijos ir neatspindėtų.
