Dar praėjusį rugsėjį San Paule priimtas „Švaraus miesto“ įstatymas, draudžiantis visą vizualinę lauko reklamą – įskaitant lauko stendus, reklamas ant taksi bei autobusų, video ekranus. Draudžiamas net skrajučių dalinimas viešose vietose.


Įstatymas pradėjo galioti sausį, suteikiant 90 dienų pereinamąjį periodą pašalinti visas reklamas. Balandžio pirmąją – lyg pokštas – miestas turėjo tapti vizualiai tyras.

Reklamos išties dingo. Tačiau stendai (kurių mieste skaičiuojama per 8000, daugelis pastatyti nelegaliai) liko stovėti. Turėdami mintyje, jog mados dešiniųjų populisto Gilberto Kassabo valdomame mieste keičiasi sparčiai, verslininkai viliasi, kad ir šiam draudimui anksčiau ar vėliau ateis galas.

Draudimas pateikė naujų taisyklių ir parduotuvių bei kavinių savininkams. Jų įstaigos iškaba negali būti didesnė nei 1,5 metro, jei parduotuvės ilgis palei šaligatvį mažesnis nei 10 metrų.

Reklamos draudimo šalininkai „Švaraus miesto“ vadino įstatymą reta viešojo intereso pergale prieš privatų interesą. Apklausos duomenimis, draudimui pritaria ir 70 proc. San Paulo gyventojų.

Uždrausti reklamą – atimti informaciją

„Padėtis San Paule – įdomiai absurdiška. Įdomi, nes visiškai naujai bando kurti geresnę aplinką gyventojams ir kovoti su reklamine betvarke. Absurdiška, nes San Paulas, nuėmus visas reklamas, tapo kur kas niūresnis miestas“ – teigė „Not Perfect“ reklamos agentūros direktorius Paulius Senūta.

P. Senūtos nuomone, reklama yra šiandienos estetikos ir kultūros dalis, o jos uždraudimas apriboja vartotojų teisę į informaciją. Einant šiuo keliu, kitas absurdiškas žingsnis būtų uždrausti parduotuvėse parduodamų prekių pakuočių dizainą.

„Reklama yra ganėtinai save reguliuojantis mechanizmas, veikiantis žmonių pasitenkinimo pagrindu: tikėtina, kad reklama, kuri tiesiog erzina žmogų, nepadės pasiekti jai keliamų tikslų. Tuo tarpu reklamos draudimas yra vienas politiškai saugiausių ėjimų – jis visuomet uždeda pliusą visuomenės akyse“ – teigė P. Senūta.

Naudą jaučia miestų gyventojai

Antros pagal dydį pasaulio lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“ rinkodaros vadovas Vadimas Komarskis teigė, jog kokybiškos reklamos naudą gali pajusti ir miestų gyventojai.

Anot jo, lauko reklama gali ne tik atnešti pajamas miestui, bet ir prisidėti prie miesto funkcionalumo raidos, jo estetiškumo

„JCDecaux“ miestuose įrengia transporto laukimo paviljonus, tualetus, šiukšlių dėžes ar kitus statinius, kurių erdvę vėliau išnaudoją reklaminiam plotui.

„Manau, kad šie sprendimai yra naudingi kiekvienam miestui“ – pasakojo V. Komarskis.

Vilniaus be reklamų neįsivaizduotų

„Šiandien Vilnius be reklamos atrodytų nykiai - kaip galerija plikomis sienomis“ – paklaustas apie „tyro“ miesto viziją kalbėjo reklamos agentūros „Fabrica“ kūrybos vadovas Regimantas Pranaitis.

Tačiau taip atrodo dėl to, jog gyventojai prie vakarėjančio miesto veido jau spėjo priprasti.

„Galbūt, atsisakius lauko reklamos, vizualinio gyvumo stygį galėtų kompensuoti teisingi architektūriniai sprendimai. Dabar, kai viskas daugiau mažiau pilka, ryški ir spalvinga reklama dažniausiai pagyvina bendrą vaizdą. "Švarus" miestas atrodytų nuobodus, lėtai atsinaujinantis“ – pasakojo jis.

R. Pranaičio teigimu, geriausiu atveju, valdžia turėtų ieškoti resursų atidžiai reklamos atrankai: šalinti tuos stendus, kurie kenkia estetinei miesto visumai. San Paulas pasirinko lengvesnį kelią.

Blogiausia padėtis – tarp Vilniaus ir Kauno

Didieji Lietuvos miestai sėkmingai integruoja reklamas į bendrą kraštovaizdį, tačiau ir mūsų šalyje yra vizualine reklama užterštų vietų.

„Važiuojant magistrale Vilnius – Kaunas ima atrodyti, jog gyveni Lenkijoje. Skirtingų dydžių ir proporcijų stendai išdėstyti be jokios tvarkos, sustatyti per tankiai“ – teigė R. Pranaitis.

Kaip problemiškiausią lauko reklamos erdvę du didžiausius šalies miestus jungiančią magistralę įvardina daugelis specialistų.

„Nors neturime nei vieno objekto autostradoje, turime pripažinti, kad reklama Lietuvos autostradose yra peržengusi tam tikras ribas“ – teigė V. Komarskis.

Kovoja ir kituose miestuose

Lauko reklamos draudimas ar griežtas jos ribojimas taikomas ir kituose Vakarų pasaulio miestuose.

Prieš porą mėnesių DDB New Zealand sukurta reklamos kampanija Ouklande tikino: pastatai mieste – tokie bjaurūs, jog reklamos jų niekaip nesugadins...

Taip bandyta įtikinti didžiausio Naujosios Zelandijos miesto valdžią „nevyti“ reklamos iš miesto centro. Pusėms pavyko rasti kompromisą: dauguma legaliai pastatytų stendų išliko, o reklamos industrija kartu su miesto taryba toliau ieško galimybių, kaip modifikuoti ant paveldo pastatų iškeltus stendus.

Memfyje (Tenesio valstija) reklamos ribojimas pradėtas taikyti nuo 1984 metų. Elvio Preslio gimtinėje lauko reklama ribojama tam tikrose miesto vietose. Kai kuriuose Memfio kaimynystėje esančiuose miestuose lauko reklama visai draudžiama.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją