"Jeigu šie pranešimai yra teisingi, aš Europos transliuotojų sąjungos vardu reiškiu didžiulį susirūpinimą dėl grėsmės, iškilusios LRT nepriklausomybei", - teigiama laiške M.Martinaičiui.
Anot A.Wessbergo, "sunku patikėti, kad tuo metu, kai Europos Sąjunga (ES) pareiškė, jog 2004 metais Lietuva gali tapti ES nare, jūsų šalis de facto nori pasukti istorijos ratą atgal ir įteisinti valstybinį transliuotoją".
ETS prezidentas priminė, jog 1997 metų Amsterdamo protokole, kuris sudaro neatskiriamą ES sutarties dalį, akcentuojama, kad "visuomeninio transliavimo sistema šalyse narėse yra tiesiogiai susijusi su visuomenės demokratinių, socialinių bei kultūrinių poreikių tenkinimu, taip pat būtinumu užtikrinti žiniasklaidos priemonių pliuralistinį pobūdį".
"Ar šios nuostatos Lietuvai negalioja? Jau nekalbant apie atitinkamas Europos Tarybos rezoliucijas ir rekomendacijas, juolab, kad Lietuva jau kelerius metus yra šios organizacijos narė", - teigia A.Wessbergas.
ETS vadovas laiške patarė, reikalui esant, informuoti Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, kad ETS Teisės departamento direktorius Werneris Rumphorstas (Verneris Rumforstas) netrukus planuoja atvykti į Vilnių ir informuoti apie situaciją kitose Europos valstybėse bei supažindinti su visuomeninį transliavimą reglamentuojančiais Europos Sąjungos bei Europos Tarybos teisiniais dokumentais.
Seimas antradienį neapibrėžtam laikui nukėlė prieštaringai vertinamų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų dėl nacionalinio transliuotojo "dekomercializacijos" pateikimą.
Kaip Seimo nariams paaiškino Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas, tai buvo padaryta todėl, jog savo išvadų minėtoms pataisoms nepateikė Vyriausybė. Seimas paprašė Vyriausybę išvadų dėl minėtųjų pataisų projekto, nes jį priėmus, prireiks papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto.
Premjeras Algirdas Brazauskas anksčiau pareiškė, kad nepritaria siūlymui uždrausti LRT transliuoti reklamą, nes valstybės biudžete nėra numatyta lėšų, kuriomis būtų galima kompensuoti nacionaliniam transliuotojui iš reklamos negautas pataisas.
LRT vadovai teigia, jog, uždraudus reklamą nacionalinio transliuotojo eteryje, LRT negautų apie 15 mln. litų pajamų per metus. Šiais metais iš biudžeto LRT buvo skirta 35,5 mln. litų.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininko Rolando Pavilionio parengtas pataisas dėl reklamos uždraudimo LRT remia valdančiosios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) lyderis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tačiau jas skeptiškai vertina dalis socialliberalų partnerės Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narių, taip pat Seimo opozicija. Reklamos uždraudimą LRT remia komercinės televizijos ir radijo stotys.
Lietuvos politikai taip pat nesiryžta įvesti LRT abonentinį mokestį, kuris galėtų kompensuoti šiuo metu iš reklamos gaunamas pajamas.