"Žiniasklaida formuoja postmodernią kultūrą, kurios veiksnys yra televizija. Pastarosios komercializacija padeda žiniasklaidai išsilaisvinti iš valstybės kontrolės, tačiau dažnai ji vyksta be taisyklių. Tada televizija tampa galinga manipuliacijos priemone, o čia ypatingas vaidmuo ir tenka Lietuvos nacionalinei televizijai", - spaudos konferencijoje teigė K.Stoškus.

K.Stoškus pristatė LKK tarybos pareiškimą, kuriame pažerta kritikos Nacionalinei televizijai ir raginama ją "dekomercializuoti".

Pareiškime, adresuotame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, teigiama, esą Lietuvos radijas ir televizija (LRT) "ryžtingai pasuko jau įprasto pataikavimo rinkai kryptimi".

"Lietuvos radijas, o ypač televizija, vis labiau išsenka, nebeturi ką pasakyti, vis vergiškiau mėgdžioja komercinių televizijų programas ir toli gražu ne pačias geriausias", - dėstoma pareiškime.

Šiemet įkurtas Lietuvos kultūros kongresas skelbiasi siekiąs gerinti bei rūpintis Lietuvos kultūros būkle. Tarp LKK tarybos narių yra rašytojas Romas Gudaitis, filosofai Romualdas Ozolas ir Arvydas Juozaitis.

Viešą laišką dėl LRT visuomeninės misijos Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui įteikė ir dvylika žinomų kultūros, meno bei mokslo visuomenės atstovų, tarp jų - poetas Justinas Marcinkevičius, kompozitorius Osvaldas Balakauskas, Dailės akademijos rektorius Arvydas Šaltenis, režisierė Dalia Tamulevičiūtė, Mokslininkų sąjungos pirmininkas Vygintas Gontis ir kiti.

Laiške teigiama, esą LRT " netinkamai vykdo įstatyme apibrėžtus visuomeninio transliuotojo uždavinius". LRT generalinis direktorius Valentinas Milaknis, reaguodamas į minėtus kaltinimus, BNS sakė, jog "tokie pareiškimai rinkimų kontekste yra ne naujiena".

"Dauguma politikų norėtų perimti vadovavimą LRT", - sakė V.Milaknis. Taip pat, anot jo, iš LRT siekiama atimti pajamas iš komercinės reklamos.

"Šis žingsnis inicijuotas komercinių konkurentų, juk ne paslaptis, kad Seime vyksta lobizmas", - teigė V.Milaknis, komentuodamas kultūrininkų kritiką.

Pasak jo, jei būtų priimtos įstatymo pataisos dėl komercinės reklamos uždraudimo nacionaliniam transliuotojui, LRT kitais metais netektų maždaug 15 mln. litų pajamų.

Tuo tarpu LRT tarybos pirmininko Marcelijus Martinaičio ir LRT generalinio direktoriaus Valentino Milaknio išplatintame bendrame pranešime taip pat išreiškiamas nusistebėjimas, kodėl kai kurie kultūros ir meno veikėjai savo poziciją pareiškia tuo metu, kai LRT baigia savo kultūrai ir menui skirtų laidų reformą.

Jiems kelia nuostabą, kad tokia nuomonė pabrėžiama net nepradėjus transliuoti naujų LRT parengtų laidų, keista girdėti panašius priekaištus tuo metu, kai visuomeninis transliuotojas ženkliai ilgina kultūrai ir menui skirtų laidų trukmę.

Minėtame pranešime teigiama, kad Lietuvos kultūros kongreso tarybos vadovai prieš paskelbdami savo nuomonę taip ir nerado reikalo susitikti su Lietuvos televizijos ir radijo vadovais.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją