R.Paulauskas teigė, kad "politinė takoskyra skiria ne kairiuosius ir dešiniuosius, bet naudininkus, kurie tik siekia gaut naudos, ir valstybininkus, kuriems dar rūpi valstybė, tačiau pastarieji turi labai mažai galimybių viešai išsakyti savo idėjas".
"Šiandien tie, kurios aš vadinu valstybininkais, negali prasimušti į spaudą ar televizijos ekraną. Tik apie 50 proc. visuomenės yra ES šalininkai, bet mūsų valstybinė televizija tų kitų nuomones labai retai išklauso. Arba pasikviečia tokius žmones, kurie nesugeba apgint tos idėjos, ir galbūt labai sąmoningai tą daro", - sakė R.Paulauskas.
Lietuvos televizijos direktorė Rita Miliūtė atmetė TPP atstovų kritiką, pabrėžusi LRT laidose atstovaujamų nuomonių laisvę ir įvairovę.
"Kaip "valstybininkams", ponams Klumbiui ir Paulauskui derėtų žinoti, kad mūsų radijas ir televizija yra ne valstybiniai, o visuomeniniai. LRT laidos atviros visoms pažiūroms, į tiesiogines laidas gali visuomet skambinti žiūrovai ir klausytojai", - BNS sakė Lietuvos televizijos vadovė.
"Be to, neturiu įrodymų, kad visi tie, skeptiškai vertinantys stojimą į Europos Sąjungą, savo atstovais pasirinktų ponus Klumbį ar Paulauską, ar (nacionaldemokratų lyderį Mindaugą) Murzą", - sakė R.Miliūtė.
Gegužę prie LRT pastato Vilniuje piketą buvo surengę radikalios euroskeptinės Nacionaldemokratų partijos nariai, reikalavę galimybės išsakyti savo pažiūras LRT laidose. Nacionaldemokratai grasino paduoti nacionalinį transliuotoją į teismą.
R.Miliūtė pabrėžė, kad strateginiai valstybės tikslai - siekis įstoti į ES ir NATO - yra patvirtinti parlamentinių partijų sutarimu. E.Klumbys yra vienintelis TPP atstovas Seime, išrinktas per Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąrašą.
Tautos pažangos partija daug kartų yra pareiškusi prieštaravimų Lietuvos stojimui į ES ir NATO, priešinosi užsienio investuotojų ketinimams pertvarkyti šilumos ūkį Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose.
Visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, referendume už Lietuvos stojimą į ES balsuotų 51 proc. gyventojų, prieš - 19 proc. ES labai teigiamai ir iš esmės teigiamai vertina 39 proc. Lietuvos žmonių, iš esmės neigiamai ir labai neigiamai - 15 proc., neutraliai - 36 proc. respondentų.