Lietuvių vyrų šioje srityje niekas ES nelenkia, o moteris antrojoje vietoje palieka vengrės.
Televizija psichologiškai „užkabina“
„Žmogus ilgesnį laiką pasėdėjęs prie televizoriaus būna sudirgęs, emociškai išsekęs, pavargęs psichologiškai ir tai nėra pati geriausia poilsio priemonė“, – DELFI sakė Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius, psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna.
Anot jo, televiziją galima vadinti viena iš priklausomybės formų, o viena svarbiausių priklausomybės priežasčių yra pervargimas.
„Mes esame linkę dirbti be saiko ir galvojame, kad tik daug dirbdami daug turėsime ir gyvensime kaip Europos Sąjungos senbuviai. Tame yra dalis tiesos, tačiau iš kitos pusės reikia turėti saiko jausmą, nes tikrai daug nepadarysime, jei nebūsime pilnavertiškai pailsėję“, – aiškina pašnekovas.
Jo teigimu, ir sovietmečiu buvo nustatytos aštuonios darbo valandos, tačiau „ne todėl, kad tuo metu tarybų valdžia mylėjo žmonės, o todėl, kad suprato, jog devintą ar dešimtą valandą dirbdamas žmogus yra neproduktyvus ir kad nėra jokios naudos iš jo“.
„Leisti ilgiau dirbti yra visiška nesąmonė, nes ir darbdaviai, ir darbuotojai turi suvokti, kad yra ribos ir protinga jų laikytis“, – sako jis.
R. Alekna kai kurių pomėgį po darbo dienos patogiai įsitaisyti prieš televizorių su alaus bokalu aiškina tuo, kad nuo nuovargio kitos poilsio formos yra nebepriimtinos.
„Jei žmogus pamiegos, pailsės, pavalgys, tai televizorius jam bus dešimtoje vietoje ir nebebus aktualus, taip pat kaip ir alus. Tai yra pasąmoninis relaksacijos potraukis. Jei žmogus žiūrėjo televizorių ir išgėrė nemažai alaus, tai kitą dieną jis atsikels pavargęs ir darbe greitai pavargs, taip atsiranda užburtas ratas, nes jis vėl nori kuo greičiau namo ir įkristi į minkštą fotelį“, – sakė pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad televizija, internetas, telefonas sudaro galimybę išvengti tiesioginio kontakto su kitais. Jo teigimu, kuo mažiau bendraujama, tuo labiau to bijoma.
R. Alekna svarsto, kad televizijos žiūrėjimas geriant alų gali liudyti ir apie vengimą bendrauti su sutuoktiniu ir vaikais dėl prastų santykių šeimoje.
„Žiūrėdami serialus ir įvairius šou žmonės tarsi patenka į kitų gyvenimą ir tam tikras istorijas, kažkuria dalimi susitapatina su herojais ir vykstančiu veiksmu. Juos tai psichologiškai ir emocionaliai „užkabina““, – noro žiūrėti televiziją priežastis aiškina pašnekovas.
Jo teigimu, netgi sovietmečiu atliktu moksliniu tyrimu nustatyta, kad tų vaikų, kurie auga namuose su televizoriumi, mokslo pažymiai buvo prastesni nei tų, kurie auga be jo.
Atstumas yra labai svarbus
Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas DELFI sakė, kad žiūrint televizorių kaip ir dirbant su kompiuteriu gali nukentėti žmogaus rega.
„Nebūtinai televizorius kaip ir kompiuteris sugadina sveikatą, daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Reikia daryti pertraukėles, idealiausia kas valanda daryti 15 minučių pertraukėlę“, – aiškina specialistas.
Anot jo, žiūrint televiziją labai svarbu atstumas, o tai leidžia padaryti modernėjančios technologijos ir didėjantys būstai.
Jis pabrėžia, kad smurtinio pobūdžio laidos sukelia gilius psichologinius efektus, todėl reikėtų saugoti jaunimą nuo tokio pobūdžio informacijos.
Šimtui namų ūkiui Lietuvoje tenka 120 televizorių.
