Nors unikalių skolininkų skaičius sumažėjo nuo 155,1 tūkst. iki 154,6 tūkst., vidutinė vieno skolininko skolos suma išaugo 11 proc. – nuo 1435 iki 1596 Eur.
Taip pat nuo 1,64 iki 1,71 išaugo vienam skolininkui tenkantis vidutinis skolų skaičius.
„Nors skolingų gyventojų skaičius šiek tiek sumažėjo, nerimą kelia išaugusi bendra skolų suma, auganti vidutinė skolos suma ir vidutinis skolų skaičius, tenkantis vienam skolininkui. Tai rodo, kad finansinių įsipareigojimų laiku nevykdantys gyventojai į skolas klimpsta vis giliau ir jiems vis sunkiau grąžinti įsiskolinimus“, – sako Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė.
Gilesnė analizė parodė, kuriuos įsipareigojimus lietuviams įvykdyti vis sunkiau. Labiausiai – 57 proc. – išaugo gyventojų įsiskolinimai vartojimo paskolų teikėjams: bendra skolų suma šiame sektoriuje padidėjo daugiau kaip 5,2 mln. Eur.
Ketvirtadaliu – 25 proc. – išaugo įsipareigojimai išieškojimo bendrovėms ir kitą veiklą vykdančioms įmonėms: čia įsiskolinimų suma išaugo daugiau kaip 57,1 mln. Eur.
Lizingo bendrovėms fizinių asmenų skolų suma išaugo 10 proc. arba 316,7 tūkst. Eur.
5 proc. išaugo gyventojų įsiskolinimas komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms: skolų suma per metus padidėjo daugiau kaip 426,7 tūkst. Eur.
Skolų analizė pagal jų pobūdį parodė, kad yra sektorių, kuriuose lietuvių skolos per metus sumažėjo. 1 proc. – daugiau kaip 122,3 tūkst. Eur – sumažėjo gyventojų skolų sumos telekomunikacijų bendrovėms. 8 proc. sumažėjo žmonių skolos bankams ir kredito unijoms: bendra skolų suma šioms institucijoms krito daugiau kaip 8,2 mln. Eur.
J. Rojaka atkreipia dėmesį, kad skolų sumažėjimas finansiniam sektoriui nebūtinai rodo, jog skolos buvo grąžintos – nemaža dalis finansinių institucijų valdydamos rizikas perduoda nemokias paskolas skolų išieškojimo kompanijoms, kurių valdomas skolų portfelis ženkliai didėjo.
„Išaugusios palūkanų normos pristabdė bendrą gyventojų paskolų portfelio augimo tempą. Per praėjusius metus būsto paskolų portfelio augimas sulėtėjo iki 6,1 proc. ir siekė 11,7 mlrd. Eur, kai vartojimo paskolų portfelis šoktelėjo net 41 proc. iki 2,1 mlrd. Eur, – pasakoja J. Rojaka. – Pastarosios yra kone rizikingiausia paskolų rūšis, tad nenuostabu, kad neveiksnių paskolų dalis paskolų portfelyje taip pat auga.“
Lietuvos banko duomenimis, neveiksnių paskolų dalis visame paskolų portfelyje išaugo iki 1 proc., verslo paskolų portfelyje „blogųjų“ paskolų apimtis ūgtelėjo 1,85 proc. ir pasiekė 149 mln. Eur, o gyventojų neveiksnių paskolų apimtys portfelyje pašoko 60,3 proc. iki 184 mln. Eur.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, praėjusiais metais vėluojančių vartojimo paskolų dalis sudarė 7,7 proc., kai atskirų įmonių rodiklis siekė 20 proc. ir daugiau. Augant vartojimo paskolų paklausai, neišvengiamai daugėja ir rizikų.
*Pastaba: Šios analizės metu buvo lyginami Lietuvos piliečių turimos skolos 2024 m. balandžio 1 d. su analogiškais rodikliais 2023 m. balandžio 1 d. duomenimis.