Kas lemia tokią statistiką
Pasak „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės, tendencijos, kurias Lietuvos darbo rinkoje stebime šiandien – nėra raminančios.
„Neturėtų taip būti. Natūralu, kad kuo asmuo daugiau laiko praleidžia darbo rinkoje, tuo jo atlyginimas turėtų būti didesnis. Deja, matome, kad ką tik karjerą pradėjęs jaunimas uždirba labai panašiai, kaip ir tris dešimtis darbo rinkoje praleidęs asmuo“, – pastebėjo ji.
Ekonomistės teigimu, priežasčių, dėl kurių taip nutinka, yra tikrai ne viena.
„Viena pagrindinių priežasčių, sakyčiau, yra tai, kad tiesiog trūksta vyresniems gyventojams reikalingų įgūdžių dabarties darbo rinkoje. Visų pirma, trūksta skaitmeninių įgūdžių, net ir tokių bendrinių“, – teigė G. Ilekytė.
Tiesa, tyrimai rodo, kad vyresniems darbuotojams trūksta net ir visiškai paprastų skaitmeninių įgūdžių.
„Tikrai nekalbu apie programavimą, bet, pavyzdžiui, tiesiog apie mokėjimą elgtis su kompiuteriu, apsipirkti kompiuteriu, galbūt naršyti internete. Tų įgūdžių vyresni gyventojai, deja, bet neturi. Juos turi tik trečdalis nuo 55-erių metų iki 64-erių metų gyventojų“, – dėmesį į problemą atkreipė „Swedbank“ ekonomistė.
G. Ilekytė pridūrė, kad darbo rinka, kaip ir naujosios technologijos, nuolat keičiasi.
„Reikia vis naujų įgūdžių, reikia įvaldyti tas naująsias technologijas. Turime tai, ką tie vyresni gyventojai – jiems trūksta tų įgūdžių ir ateina jaunimas, kuris tų įgūdžių tikrai turi ir gali užimti tas darbo vietas, pozicijas“, – teigė pašnekovė.
Nuo kitų Europos šalių atsiliekame ir kitais dalykais
G. Ilekytės teigimu, pastebima, kad tendencijos Vakarų Europoje yra kiek kitokios, nei šiuo metu stebima Lietuvoje.
„Kuo asmuo yra ilgiau darbo rinkoje, tuo jo atlyginimas yra didesnis. Mes turime kiek kitokią situaciją ir tikrai į tai reikia atkreipti dėmesį, būtent į tą asmenų grupę, ypač nuo 50-ties iki 64-erių metų, iki kol asmuo išeina į pensiją, kad tie žmonės susiduria su tam tikrais sunkumais“, – atkreipė dėmesį ekonomistė.
Pasak pašnekovės, sunkumus lemia ne vien tik tai, kad vyresni Lietuvos gyventojai susiduria su iššūkiais, įgyjant tam tikrus skaitmeninius įgūdžius, bet ir, pavyzdžiui, tai, kad jiems nėra lengva mokytis naujos kalbos.
„Kalbame ne tik apie technologinius įgūdžius, bet ir, pavyzdžiui, tą patį anglų kalbos mokėjimą. Vos kas ketvirtas vyresnio amžiaus gyventojas moka anglų kalbą, o, kaip žinia, ši kalba didelei daliai darbų šiuo metu yra tikrai reikalinga“, – teigė G. Ilekytė.
Be to, ekonomistė atkreipė dėmesį ir į lietuvių sveiko gyvenimo metus.
„Nepamirškime ir to, kad, pagal sveiko gyvenimo metus, tai reiškia kiek metų žmogus būna sveikas, neserga ligomis, kai gali pilnai būti darbo rinkoje – mes tikrai atsiliekame nuo daugelio Vakarų Europos šalių. Palyginus su Švedija, kur sveiko gyvenimo trukmė yra apie 70 metų, Lietuvoje, pavyzdžiui, vyrams, tai yra tik 56 metai“, – teigė G. Ilekytė.
Tobulinti savo įgūdžius – labai svarbu
„Swedbank“ ekonomistė pastebi, kad iššūkiai vyresnio amžiaus darbuotojams gali kilti ir dėl tam tikrų diskriminacinių apraiškų, ir dėl pačių darbuotojų požiūrio.
„Galbūt darbdavys atsargiau vertina galimybes to gyventojo, bet reikėtų nepamiršti ir pačių darbuotojų iniciatyvos ir pačių darbuotojų drąsos, kurios jiems dažnai tikrai pritrūksta. Matome jaunimą, kuris turi labai daug drąsos, save pozicionuoja labai pozityviai ir, iš kitos pusės, turime tuos vyresnius gyventojus, kurie netgi patys dažnai save nuvertina“, – teigė G. Ilekytė.
Anot jos, labai svarbu paminėti, kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis Lietuvoje – vienas žemiausių Europos Sąjungoje.
„Reiškia, mes baigiame mokyklą, baigiame universitetą ir viskas – galvojame, kad mums to užtenka. Vos 4 procentai vyresnių, nei 55-eri metai gyventojų – jie nori mokytis ir tobulintis toliau“, – teigė G. Ilekytė.
Taigi, pasak pašnekovės, labai svarbu yra ir nuolat tobulinti savo įgūdžius, ir nepamiršti, kad šiandien gyvename jau kituose laikuose.
„Technologijos nuolat keičiasi, reikia jas įvaldyti. Kitas labai svarbus dalykas, kodėl tikrai didelė dalis vyresnių gyventojų skursta, yra tai, kad jie tiesiog nebegali dirbti dėl sveikatos problemų. Reikėtų nepamiršti prižiūrėti savo sveikatą, galbūt dažniau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, kad karjera nesustotų anksčiau“, – dalijosi „Swedbank“ ekonomistė.
Patarimų vyresnio amžiaus darbuotojams G. Ilekytė pateikė ir daugiau.
„Labai svarbu tikrai ir patiems nebijoti galbūt keisti pozicijas, neužsisėdėti labai ilgai vienoje pozicijoje, ypač, jeigu tas darbas arba atlyginimas netenkina. Tikrai reikia ir patiems turėti daugiau drąsos. Kita vertus, ką jau ir aptarėme, labai svarbu nepamiršti mokytis, įgauti naujų įgūdžių, nepamiršti kursų. Dabar ir Lietuvos institucijos kviečia gyventojus mokytis nemokamai, yra sukurta net programa, tai nepamirškime, kad mes turime tobulintis“, – patarė ji.
Visą pokalbį rasite LNK portale:
