Velžio seniūnas Andrius Viržaitis teigė, kad tokie darbuotojai teigia sergantys bent 2–3 savaites per mėnesį.
„Ten tikriausiai chroninės tos ligos įvairiausios: tai kojytė, tai rankytė“, – LNK žinioms pasakojo jis.
Protinio darbo pašalpų gavėjams tiesiog nėra, o fizinio – kone visus metus. Tiesa, fiziniam darbui už pašalpą – rankytės ir kojytės reikalingiausios. Rudenį grėbiami lapai, žiemą kasamas sniegas, pavasarį ar vasarą – pjaunama žolė.
Darbo rankų, ypač šiltuoju sezonu, trūksta, todėl seniūnas ieško kelių, kaip susigražinti tariamus ligonius.
„Jų skaičius turėtų būti bent jau 2–3 kartus didesnis, bet mes, kaip žinia, turime dviejų tipų tuos atidirbinėtojus: tai vieni, kurie sąžiningai dirba, atidirba ir eina dirbti, o kiti – tai, kaip mes juokaujame, etatiniai sirgaliai, kurie turi nuolatinį biuletenį“, – teigė A. Viržaitis.
Kaip veikia schema, vienu metu susirgti, nedirbti ir pasiimti pašalpą – didelio proto nereikia.
„Ateina, prasitęsia pašalpai tuos darbus ir tą pačią dieną pateikia biuletenį“, – apie darbuotojų gudrybes pasakoja Velžio seniūnas.
Kas mėnesį pašalpos gavėjas privalo pasirodyti seniūnijoje. Ten suderinamas darbų grafikas, kuris, beje, žmogui lankstus, todėl lanksčiai veikia ir dalis pašalpos prašytojų: taiko ateiti mėnesio viduryje, kai užtenka laiko sirgti ir nebelieka laiko tą mėnesį dirbti.
Socialinės pašalpos nuo 161 euro iki 205 eurų. Darbo valandos priklauso nuo pašalpos dydžio, tai yra – nuo dvylikos valandų per mėnesį iki keturiasdešimt. Dirbti leidžiama ne daugiau kaip keturias valandas per dieną.
Nugarą lenkiantiems dėl pašalpų – kyla daug klausimų.
„Gal pažintys? Gal kyšius duoda kažkokius ten? Kaip suprast? Kodėl mums niekas biuletenių neduoda? Mums – jeigu sergi, tai sergi“, – apmaudo neslėpė LNK žinių kalbintas pašalpos gavėjas Romualdas.
Tuo tarpu medikai sako, kad gauti biuletenį yra ir sunku, ir paprasta. Ypač, jei žmogus simuliantas. Aišku, galima jį išprovokuoti ir siūlyti ne biuletenį, o kviestis greitąją.
„Šitoj vietoj gydytojas yra labai mažai apsaugotas, nes, iš esmės, tos būklės ne visos įvertintinos taip paprastai, tiesiog apžiūrint. Ir net įvertinus tu negali 100 procentų teigti ar jis ligonis, ar simuliantas“, – teigė šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis.
Anot gydytojo, net ir ne visi tyrimai gali parodyti žmogaus skausmą, ypač, jei tariamas ligonis moka gerai skųstis ir dejuoti.
Tiesa, telefonu nedarbingumo pažymos – nebeišduoda.
„Kadangi gydytojai nėra apsaugoti, jie linkę labiau išduoti nei neišduoti, nes išdavus – tu nenukentėsi. Neišdavus ir jeigu, neduok Dieve, kas nors ten iš tikrųjų buvo žmogui pablogėtų – tu gali nukentėti“, – teigė E. Brazaitis.
Rajono socialinės paramos skyriui situacija apie pašalpas imančius etatinius sirgalius – girdėta. Tačiau kaip tą pakeisti ar patikrinti – niekas nežino.
„Iki mūsų tokie duomenys ateina, bet kiek jie piktnaudžiauja, kiek jie negali to dalyko daryti, kiek jiems skauda ar neskauda – sunku, iš tikrųjų, sakyti“, – teigė Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė.
Lyginant pernai ir šiemet tą patį laiką, pašalpų gavėjų ir atidirbinėtųjų už jas – rajone sumažėjo. Pašalpos neatidirbus be pateisinamos priežasties – ji buvo nutraukta maždaug keturiasdešimčiai rajono bedarbių.
Visą reportažą žiūrėkite LNK:
