Lietuvoje tai nepopuliaru
Paskolų refinansavimas – tai naujo kredito ėmimas, siekiant grąžinti anksčiau paimtą vieną ar kelis kreditus su nekilnojamojo turto įkeitimu.
Šiuo metu yra palankios sąlygos būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma refinansavimui, sako LB. Pastebima, kad rinkoje nuo 2020 m. gegužės mėn. bankų klientams suteikiamos maržos mažėja, dabar ji yra maždaug 0,5 proc. punkto mažesnė. Šiuo metu vidutinės bankų klientams suteikiamos maržos siekia apie 1,8 proc.
Todėl refinansavimas gali būti aktualus vartotojams, kurie kredito sutartis sudarė 2018–2021 m. LB skaičiuoja, kad tai sudarytų apie 44 proc. bankų būsto paskolų portfelio.
LB duomenimis, būsto paskolų refinansavimas Lietuvoje nėra paplitęs, nors tam tikromis aplinkybėmis padėtų bankų klientams sutaupyti. Skelbiama, kad refinansavimą Lietuvoje riboja sąnaudos, proceso sudėtingumas, informacijos apie refinansavimo galimybes trūkumas.
Kada apsimoka?
Anot LB Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistės Urtės Kalinauskaitės, jau dvejus metus trunkantis vidutinių būsto paskolų maržų mažėjimas reiškia, kad daliai vartotojų, turinčių būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma, o tokių yra didžioji dauguma, šiuo metu gali būti paranku refinansuoti turimą būsto kreditą.
„Naujausiais turimais duomenimis, vidutinė būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma marža yra maždaug 0,5 proc. punkto mažesnė nei 2020 m. gegužę. Be to, kredito gavėjui tvarkingai grąžinant paskolą, gali gerėti jo kreditingumas, ir kredito davėjai būtų labiau linkę pasiūlyti geresnes kredito sutarties sąlygas“, – pažymi ji.
Ekonomistės teigimu, refinansavimo atsipirkimą nulemia skirtumas tarp refinansavimo naudos ir kainos.
„Refinansavimo nauda laikome skirtumą tarp likusių mokėti būsto paskolos palūkanų, jeigu vartotojas toliau mokėtų pagal turimą kredito sutartį, ir pagal naują kredito sutartį mokėtinų palūkanų.
Refinansavimo naudos dydis priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., likusios mokėti paskolos dydis, likusi kredito trukmė, skirtumas tarp esamos ir naujos maržos/palūkanų normos. Pavyzdžiui, jeigu paskolos likutis mažas, refinansavimo nauda gali būti nusveriama refinansavimo sąnaudų, tad refinansavimas vartotojui neatsipirktų“, – aiškina U. Kalinauskaitė.
LB skaičiavimais, paskolos refinansavimas atsipirktų, jei marža sumažėtų 0,2–0,4 proc., arba jeigu refinansavimo naudos ir sąnaudų skirtumas yra bent 1 000 Eur.
„Natūralu, kad pagrindinis refinansavimo tikslas – geresnės sutarties sąlygos, pvz., mažesnė palūkanų norma, kitoks grąžinimo terminas. Mūsų skaičiavimais, paskolos su kintamąja palūkanų norma refinansavimas atsipirktų, jeigu palūkanų marža sumažėtų bent 0,2–0,4 proc. punkto, lyginant su esama paskolos marža“, – komentuoja LB ekonomistė.
Kiek gali kainuoti refinansavimas?
O refinansavimo sąnaudos, anot jos, priklauso nuo refinansuojamos paskolos dalies dydžio. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar refinansuojama paskola su kintamąja ar fiksuota palūkanų norma.
Didžiąją dalį refinansavimo išlaidų sudaro naujos kredito sutarties sudarymo įkainis. LB pateikia hipotetinės 90 tūkst. Eur dydžio paskolos refinansavimo išlaidų sandarą: 51 proc. – sutarties sudarymo mokestis, 17 proc. – mokestis už sutikimo dėl pakartotinio įkeitimo išdavimą; 17 proc. – nekilnojamojo turto vertinimo išlaidos; 13 proc. – notaro išlaidos; 2 proc. – hipotekos administravimo mokesčiai.
1 lentelė.
LB pateikia skirtingo dydžio paskolų refinansavimo kainos pavyzdžius (1 lentelė). Refinansuojant 150 tūkst. Eur paskolą su kintamąja palūkanų norma, bendrai tai kainuotų 1187 Eur, 90 tūkst. Eur – 887 Eur, o 30 tūkst. Eur – 542 Eur.
Daroma prielaida, kad turimas kreditas bankui grąžinamas palūkanų normos keitimo dieną.
Centrinis bankas pateikė pavyzdį: banko klientas turi 150 tūkst. Eur būsto paskolą su kintamąja palūkanų norma, jos likutinė trukmė – 20 metų ir turima 2,4 proc. marža. Daroma prielaida, kad po refinansavimo marža sumažėja iki 2 proc. Refinansavimo nauda skaičiuojama iš likusių mokėti palūkanų įmokų atėmus palūkanų įmokas, mokėtinas paėmus naują paskolą. Šiuo konkrečiu atveju nauda yra beveik 6 kartus didesnė nei sąnaudos, atitinkamai 6025 ir 1187 Eur.
Jei likutinė paskolos suma siekia 90 tūkst. Eur, sumažinus maržą 0,4 proc., nauda siekia 3615 Eur, sąnaudos – 887 Eur.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad refinansavimo sąnaudas sudarančių mokesčių dydžiai pasirinkti, įvertinus kredito davėjų Lietuvoje taikomus teisės aktais nustatytus įkainių dydžius (2 lentelė).
Pavyzdžiui, mokestis už sutikimo dėl pakartotinio turto įkeitimo kitam kreditoriui išdavimą siekia 150 Eur, tiek pat atsieis ir naujas NT vertinimas, hipotekos įregistravimo ir išregistravimo mokesčiai – apie 17 Eur. Dar reikės susimokėti išankstinio grąžinimo mokestį (3 proc. grąžinamos sumos), naujos sutarties sudarymo mokestį (0,5 proc. sutarties sumos) ir notaro išlaidas (0,3 proc. objekto vertės).
„Šie įkainiai gali neatitikti refinansavimo sąlygų konkrečiu atveju. Todėl vartotojas, svarstantis, ar refinansuoti turimą būsto paskolą, turėtų individualiai įsivertinti, ar refinansavimo proceso sąnaudos neviršija galimos refinansavimo naudos“, – pabrėžia U. Kalinauskaitė.
2 lentelė.
Refinansuotis galima savo banke
Be kita ko, LB teigimu, egzistuoja galimybė paskolą refinansuotis nebūtinai kitoje kredito įstaigoje, bet tame pačiame banke, kuriame buvo gauta paskola.
Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius praėjusią savaitę aiškino, kad kartą per šešis mėnesius kredito gavėjas gali nemokamai refinansuoti paskolą savo banke.
„Remiantis teisės aktais, savo banke galima refinansuotis paskolą. Refinansavimo mokestis nėra taikomas palūkanų perfiksavimo dieną. Vadinasi, jeigu tipinis klientas, turėdamas 6 mėn. EURIBOR ir kintamą palūkanų normą, perfiksuoja kas pusę metų palūkanų normą, tą perfiksavimo dieną bankas negali taikyti sutarties refinansavimo mokesčio. <...> Jis gali grąžinti kreditą anksčiau laiko ir kartu refinansuotis, pasiimdamas naują paskolą ir grąžindamas senąją“, – LB konferencijoje kalbėjo J. Markevičius.
LB ekonomistė U. Kalinauskaitė patikslino, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau praktikoje pasitaiko retai.
„Teorinė galimybė refinansuoti būsto kreditą pas tą patį kredito davėją yra, tačiau praktikoje, tikėtina, kad dažniau paskola refinansuojama pas kitą kredito davėją. Imant naują kreditą tame pačiame banke būtų iš naujo išsamiai vertinamas kliento kreditingumas, Atsakingojo skolinimo nuostatuose nustatytų reikalavimų tenkinimas, taip pat reikėtų ir papildomų dokumentų, kurie įprastai teikiami imant naują paskolą, tikėtina, ir naujesnio nekilnojamojo turto vertinimo“, – pažymi LB ekonomistė.
Vis dėlto tokių atvejų pasitaiko itin retai, sako paskolų ekspertė, Visibankai.lt vadovė Vita Kazėnienė.
„Toks atvejis būna labai retas, kai klientai refinansuojasi paskolas savo banke. Pavyzdžiui, jei turiu turtą su neišmokėta paskola, bet, tarkime, po 10 metų noriu atlikti remontą, tada imu naują paskolą būsto remontui kartu su esamos paskolos refinansavimu. Dažniausiai bankai tokiu atveju didina turimos paskolos sumą, atsiranda naujas priedas, kad, tarkime, 30 tūkst. eurų papildoma paskola prie to paties turto skiriama remontui, ir būtent tik tai daliai taikomos tą dieną esančios sąlygos, galbūt mažesnė marža nei likusiai paskolos daliai“, – paaiškina ekspertė.
Ar sutarties keitimas gali būti pigesnė alternatyva?
Anot LB, dažnesnė paskolos refinansavimo pas ta patį kredito davėją alternatyva – kredito sutarties sąlygų keitimas, siekiant susimažinti paskolos maržą ar palūkanų normą. Tokiu atveju klientas savo bankui turi pateikti prašymą keisti esamos sutarties sąlygas. O tai gali nemažai kainuoti.
„Dauguma bankų bendrose kredito teikimo taisyklėse numato atvejį, kai vartotojo iniciatyva keičiamos kredito sutarties sąlygos, tačiau svarbu pabrėžti, kad toks sutarties sąlygų pakeitimas gali vykti tik visų sutarties šalių sutikimu. Jeigu kredito įstaiga sutiktų keisti būsto kredito sutarties sąlygas, vartotojas bankui turėtų sumokėti būsto kredito sutarties sąlygų keitimo mokestį, kuris šiuo metu Lietuvos bankuose svyruoja tarp 0,2–1 proc. nuo kredito likučio. Konkrečias maržos ar palūkanų normos keitimo sąlygas vartotojai gali sužinoti paskolą suteikusioje kredito įstaigoje“, – apibendrina U. Kalinauskaitė.
Vis dėlto, ekspertės vertinimu, paskolos maržos ar palūkanų normos sumažinimas, keičiant esamos sutarties sąlygas, galėtų būti pigesnis ir paprastesnis variantas nei paskolos refinansavimas.
„Sutarties sąlygų keitimo atveju vartotojas, tikėtina, neturėtų mokėti mokesčio už sutikimo dėl pakartotinio turto įkeitimo kitam kreditoriui išdavimą, išankstinio kredito grąžinimo, naujos sutarties sudarymo, hipotekos išregistravimo ir įregistravimo mokesčių bei nepatirtų išlaidų, siejamų su nekilnojamojo turto vertinimo ir notaro teikiamomis paslaugomis“, – vardija ekonomistė.
Kuris variantas – refinansavimo ar sutarties keitimo – būtų palankesnis, priklausytų nuo individualios vartotojo situacijos, pabrėžia ji.
Siūlo pakeitimus
Vis dėlto LB atkreipia dėmesį, kad kai kurie bankai taiko didesnį sutarties keitimo nei naujos sutarties sudarymo mokestį, o tai gali riboti vartotojų paskatas domėtis ir siekti esamos sutarties palūkanų maržos peržiūros.
Todėl LB siūlo nustatyti rekomendaciją kredito davėjams, kad sutarties keitimo pas tą patį kredito davėją mokestis maržos keitimo atveju negali būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo mokestis.
Taip pat siūloma nustatyti, kad refinansavimo išlaidų sumą gali finansuoti paskolą refinansuojantis kredito davėjas, suteikdamas galimybę paskolos gavėjui refinansavimo išlaidų sumą išsimokėti dalimis, įtraukiant į ją į bendrą kredito kainą.
