Savo patirtimi su LNK žiniomis dalijasi kaunietė Marija Pečiulė.
„Dalinausi turbūt 20 kartų. Dalinuosi dažniausiai kažkokiais kepiniais, sausainiais, zefyrais“, – teigia ji.
Moteris dalijasi ir karštu, namuose pagamintu maistu. Tą ji daro visiškai nemokamai.
M. Pečiulė teigia, kad dažniausiai į tokius įrašus atsiliepia gausios šeimos ar žmonės, kurie pažįsta vienišus senjorus. Su tokiais žmonėmis ji ir dalijasi savo pagamintu maistu.
Panašu, kad į tokius maisto mainus tautiečiai įsitraukia vis aktyviau. Viena tokių socialinėse medijose sukurtų grupių turi beveik 18 tūkst. narių. Ten galima rasti ne tik namuose keptą duoną, konservuotas ar šviežias daržoves, bet ir namuose gamintų zefyrų, tortų. Įdomu tai, kad žmonės dalijasi ir tais tortais, kurių belikę tik po pusę.
Vieni tautiečiai teigia, kad tokie maisto mainai jiems atrodo kiek nepatikimi. Kiti idėją vertina teigiamai ir mano, kad jei maisto turime per daug, geriau jį atiduoti kitam, nei išmesti į šiukšliadėžę. Galbūt tai naujas būdas eiti tvarumo link?
„Paskutiniais tyrimų duomenimis, yra nustatyta, kad Lietuvoje išvaistoma apie 400 000 tonų maisto“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Maisto mainai socialiniuose tinkluose ir prasidėjo dėl maisto švaistymo problemos. S. Gurevičius teigia, kad šiais laikas maisto Lietuvoje trūksta net kas devintam žmogui, todėl „Maisto bankas“ šią idėją palaiko, kadangi patys iš gyventojų virtuvių maisto paimti negali.
„Maisto bankui“ galima atiduoti tik tuos produktus, kurie yra uždaryti. Produktų, kurie yra pačių žmonių pagaminti, mes negalime užtikrinti saugos“, – teigia „Maisto banko“ vadovas.
Įprastu atveju maistą gaminančiose ir tiekiančiose įmonėse maisto saugą tikrina ir prižiūri Maisto ir veterinarijos tarnyba, bet, jeigu apsinuodytumėte, tarnyba jums nepadės.
„Ši ir kitos panašios privačių asmenų iniciatyvos priskiriamos prie veiklos, susijusios su asmeniniu vartojimu. Tokia veikla nėra mūsų kontroliuojama, todėl specialistai ragina vartotojus būti sąmoningais ir atsakingai vertinti tokių produktų kokybę prieš juos vartojant“, – teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakyme.
Kaunietė Marija teigia, kas nusivylusių tokiomis gražiomis iniciatyvomis yra vienetai. Jos manymu, reikia tiesiog tikrinti produktų galiojimo laiką ir pasitikėti vienas kitu.
Šalia maisto produktų, žmonės dalijasi ir vaistais. Nors dalybas daiktais, knygomis ar rūbais yra skatinamos, tačiau specialistai prie vaistų dalybų brėžia raudoną liniją.
„Tikrai susižavėti tokiais siūlymais nereikėtų. Norėčiau akcentuoti vieną esminį dalyką. Įsigyti vaistus socialiniame tinkle ir juos vartoti, tai reiškia rizikuoti savo sveikata“, – teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.
Įsigijus medikamentus iš nepažįstamojo, nežinosite, kur ir kada jie pirkti, kokiomis sąlygomis laikyti bei koks yra jų tikslus galiojimo terminas. Būtent dėl to specialistai prašo sąmoningumo ir vaistais nesimainyti. Anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės, socialinėje erdvėje susekti kiekvieną žmogų, kuris dalijasi įrašais su įvairiais pasiūlymais, yra sudėtinga.
Tarnybos pabrėžia: visais mainų atvejais pasikliauti sveiku protu ir įvertinti, ar tikrai, kad ir nemokamų daiktų, jums reikia. Taip pat reikia atsakingai įvertinti ir apgavysčių riziką, nes tokiu atveju konfliktus spręsti yra išties sudėtinga.
„Tai nėra vartojimo santykis ir jos kylantis ginčas, deja, per mūsų institucijas nebus sprendžiamas. Deja, jei vis tik nesusitars gražiuoju tie du besimainantys žmonės, reikės jau į bendrosios kompetencijos teismus kreiptis“, – aiškina Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Visą reportažą galite pamatyti čia:
