Moteris teigia, kad net ir investuojant mažomis sumomis, sukaupti solidžias sumas yra tikrai įmanoma. Anot jos, svarbiausia pradėti kaupti kuo anksčiau.
„Vien skiriant pradinę išmoką, kuri yra per 500 eurų, ir vaiko pinigus, kurie dabar yra 86 eurai per mėnesį, nuolat periodiškai investuojant, galima sukaupti tikrai labai padorias sumas, kurių pakaktų vaikui pradėjus savarankišką gyvenimą“, – teigia J. Cvilikienė.
Kiek kas mėnesį reikėtų investuoti ir kokią pradinę sumą atidėti investicijoms, kad iki vaiko pilnametystės sukauptumėte milijoną eurų?
J. Cvilikienė teigia, kad, visų pirma, viskas priklauso nuo to, kokios bus palūkanos.
„Vienas iš scenarijų, kurį aš modeliavau skaičiuodama, tai turėtų būti 5000 pradinis įnašas ir 2000 per mėnesį“, – teigia ji. Anot finansų ekspertės, tai yra viena iš optimistinių prognozių, kaip įmanoma sukaupti tokias dideles sumas.
„Aš norėčiau žiūrovus ir įkvėpti, bet ir jiems priminti, kad visada investavimas yra susijęs su rizika ir neretai lietuviai renkasi kitus būdus: arba investicinį gyvybės draudimą, nes gali susigrąžinti lengvatą ir vėl investuoti, ir nelabai patiems reikia rūpintis, automatiškai vyksta tas investavimas, parenkamas pagal vaiko amžių. Mėgstame ir butą kokį nupirkti“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, visi būdai yra tinkami. Svarbu apskritai apie tai pagalvoti ir tai prisiminti.
„Svarbu prisiminti, kad ne tik kūdikiui gimus yra labai finansiškai sunki situacija ir jam einant į privatų darželį ar vienam iš tėvų negalint dirbti, bet ir jam užaugus. Tas kitas momentas sudėtingas yra būtent 18 metų“, – teigia ji.
Gera investavimo pradžia – kūdikio gimimas. Kokią naudą tai dar duoda?
Finansų ekspertė teigia, kad, eidami tokiu pavyzdžiu, mes mokome ir savo vaikus. J. Cvilikienė priduria, kad jau nuo pačių pirmų mažylio švenčių galime ir artimųjų, kurie sveikindami nori dovanoti pinigus, prašyti, kad juos skirtų būtent mūsų vaiko pinigų fondui.
Anot moters, tai padeda apsisaugoti ir nuo greito pinigų išleidimo, ir padidina vaiko fondo pinigų sumą, kuri bus skirta jo ateičiai.
„Tai yra ir puiki finansinio raštingumo pamoka – kaip pinigai gali augti? Net jeigu ir kažkuriuo momentu (18 metų ilgas laikotarpis) investicinė grąža kristų, tai irgi geras momentas aptarti, kas vyksta, kodėl taip nutinka, kaip galėtume nuo to apsisaugoti?“ – teigia finansų ekspertė.
J. Cvilikienė pritaria, kad lietuvių finansinis raštingumas yra aptariamas kaip prastas. Jos manymu, tai yra tikrai dar neatrasta žemė, kurią tėvai gali atrasti kartu su savo vaikais.
„Vaikai sužino apie pinigus tėvų namuose. Žinoma, pasitikslina visa tai mokykloje, iš draugų ir internete. Tai iš kur mes norime, kad vaikai išmoktų? Mes tikrai nežinome, ką draugai jiems papasakos ar internetas kokių puikių investavimo formulių parodys“, – aiškina finansų ekspertė.
Būtent dėl šių priežasčių J. Cvilikienė teigia, kad finansinio raštingumo pradmenis savo vaikams turėtų suteikti patys tėvai.
Finansų ekspertė LNK žiniose pridūrė, kad aktyviai investuoja vos keli procentai lietuvių.
„Mes niekaip negalėtume sakyti, kad prilygstam Skandinavijos šalims, kur turbūt 8 iš 10 žmonių rūpinasi savo finansine gerove ir aktyviai patys renkasi įvairius fondus, investicijas ir t. t. Ir tai normalu, mes esame jauna šalis, nepriklausoma ne taip ir ilgai. Mes mokomės šitų dalykų“, – teigia pašnekovė.
Visas reportažas:
