Anot V. Poškutės, apskritai, apie viduriniąją klasę galima spręsti pagal gyventojų pajamas, jų išlaidas ar net vartojimo krepšelį.
„Ir kaip žmogus galėtų suprasti, ar jis jau yra vidurinioji klasė, tai tikriausiai toks labai paprastas būtų klausimas: ar aš galiu leisti sau tą, ką didžioji dauguma visuomenės šiandien jau leidžia aplink mane? Tai čia turbūt jau tie 65 procentai lietuvių jau gyvena labai panašiai ar bent jau palyginamai. Reiškia, kad jie gali sau leisti labai panašų vartojimo krepšelį arba turi labai panašias pajamas“, – aiškina pašnekovė.
Remiantis skaičiais, taip Lietuvoje gyvena šimtai tūkstančių žmonių, tačiau pastebima, kad situacija skirtinguose miestuose nėra tolygi.
„Žiūrint pagal statistiką ir gyventojų pasiskirstymą pagal pajamas, pagal skirtumus vartojimo išlaidas, tai yra, vis dėlto, dar labai didelis skirtumas Lietuvoje tarp žmonių, gyvenančių didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose ar kaimuose.
Tai kaimuose, visgi, tas procentas viduriniosios klasės yra gerokai mažesnis ir mažuose miesteliuose“, – aiškina pašnekovė.
Vidurinioji klasė sparčiai didėja – kur viso to sėkmės paslaptis?
„Turbūt vieno tokio labai vienareikšmiško atsakymo pateikti nebūtų galima, yra daug priežasčių. Viena iš priežasčių – mūsų ekonomikos sankloda ir turbūt netgi struktūra ekonomikos, kad mes vis daugiau dirbame aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose srityse, ta atlyginimų kartelė didėja, ypatingai kalbant apie jaunesniąją kartą.
Vyresnioji karta šiek tiek sunkiau prisitaikė ir, turbūt, vis dar atsilieka pagal pajamų lygį, bet ta karta, kurie dabar yra trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai, tai mes niekada, iš tiesų, ką dauguma ekonomistų kalba, taip gerai negyvenome“, – teigia moteris.
Priešingai nei mūsų šalyje, Italijoje didžiausius atlyginimus gauna nuo 65 iki 70 metų amžiaus žmonės. Anot V. Poškutės, tokioje situacijoje kitos gyventojų grupės laimi tai, kad joms nereikia prisidėti prie vyresniosios kartos išlaikymo, nes tokie žmonės savimi sugeba pasirūpinti patys. Tačiau, tokiu atveju, sunkumų įsitvirtinant darbo rinkoje kyla būtent jaunesnės kartos atstovams.
Teigiama, kad viduriniosios klasės stiprėjimas yra lygus sveikai šalies ekonomikai. Tam pritaria ir V. Poškutė.
„Stipri vidurinioji klasė reiškia, kad tikėtina, jog nelygybės visuomenėje yra ne tiek daug. O kuo yra mažiau nelygybės visuomenėje, kuo yra tolygesnė visuomenė, tai ir socialinių įtampų yra mažiau, ir ekonomika stipresnė, ir laimės mūsų rodikliai geresni“, – teigia moteris.
V. Poškutės manymu, mūsų šalis taip pat sparčiai artėja prie Vakarų Europos viduriniosios klasės lygio, žiūrint į tai, kam ir kaip mes išleidžiame savo pajamas, tačiau yra vietų, kuriose vis dar atsiliekame.
„Vienu aspektu, mes dar šiek tiek atsiliekame nuo Vakarų viduriniosios klasės atstovų. Ta prasme, kad mes maistui dar skiriame daugiau išlaidų negu, kad vidutinis europietis skiria. Vidutiniškai Europoje skiriama apie 13-14 procentų pajamų vidutinio europiečio išlaidų, o Lietuvos vidutinis gyventojas skiria apie 20 procentų, kartais net šiek tiek daugiau“, – aiškina ji.
Visas pokalbis LNK:
