„Darbo kodekse yra numatyti netgi du atskiri sąrašai. Vienas sąrašas yra darbuotojų prioriteto teisė pasirinkti kasmetinių atostogų eilę, kai yra sudaromi kasmetinių atostogų grafikai. O kitas sąrašas yra, kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojų prašymą suteikti kasmetines atostogas. Na tai kada privalo, tai sakykime, nėščioms darbuotojoms prieš jų nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Tėvams prieš jų vaiko motinos nėštumo gimdymo atostogas arba po jų. Tai tokios yra grupės, žinoma, grupės yra platesnės šiek tiek Darbo kodekse, tačiau yra konkrečiai ir aiškiai išvardinta, kam darbdavys privalo suteikti atostogas“, – teigia I. Piličiauskaitė.
„Iš esmės pasirinkimo teisė priklauso nuo darbuotojo, tačiau norėčiau paminėti tokį dalyką, kad jeigu darbdavys negali suteikti konkrečiu metu dėl objektyvių priežasčių, tai jau yra žmonių susitarimo reikalas. Jeigu sudaroma kasmetinių atostogų eilė, tada jau šalys iš anksto susitaria ir darbdavys negali nesuteikti“, – teigia ji.
Visgi atsitinka neretai taip, kad didelė dalis darbuotojų svajoja apie atostogas tuo pačiu metu. Kam tada yra skiriama pirmenybė?
„Yra prioriteto teisė pasirinkti eilę darbovietėje: nėščiosioms, auginantiems vaikus, tiems, kurie praėjusiais kalendoriniais metais atostogavo mažiau negu dešimt darbo dienų arba turi nepanaudotų kasmetinių atostogų iš praėjusių metų“, – pasakoja Valstybinės darbo inspekcijos atstovė.
„Kodekse yra ir sąrašas darbuotojų, kam priklauso ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos. Tai, vėlgi, darbuotojams, kurie augina vaikus, kurie vieni augina vaikus – priklauso ilgesnė atostogų trukmė“, – priduria ji.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė taip pat primena, kad daugiau atostogų gali gauti tie tėvai, kurie augina neįgalius vaikus iki 18 metų arba vaikus iki 14 metų.
Jeigu, vis dėlto, darbdavys atsisako suteikti atostogas, kurios priklauso darbuotojui, tokiu atveju, anot pašnekovės, reikėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
„Jeigu iškyla ginčas ar dėl kasmetinių atostogų trukmės, ar dėl kasmetinių atostogų suteikimo, na, pavyzdžiui, darbuotojas nori atostogų, bet darbdavys nesuteikia. Tokie dalykai yra nagrinėjami darbo ginčų komisijoje ir reikėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos, užpildant prašymą ir darbo ginčų komisija nagrinėtų tokį ginčą“, – pataria I. Piličiauskaitė.
Nemokamos atostogos – kam jos priklauso?
„Nemokamos atostogos, paprastai, suteikiamos šalių susitarimu, tačiau darbo kodeksas išskiria tam tikras grupes darbuotojų, kam nemokamos atostogos, jeigu darbuotojas prašo, privalo būti suteikiamos. Tai, vėlgi, mes kalbame apie darbuotojus, kurie grindžia savo prašymus sveikatos būkle, apie darbuotojus, kurie augina vaikus.
Tokios grupės yra išskirtos darbo kodekse ir, netgi, tam tikrų švenčių metu, pavyzdžiui, santuokai sudaryti – taip pat yra nemokamos atostogos ir darbuotojai turi teisę jomis pasinaudoti“, – LNK vidurdienio žiniose pasakoja I. Piličiauskaitė.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė taip pat priduria, kad nemokamos atostogos tėvams priklauso ne tik tuo atveju, kada vaikus augina vienas iš tėvų.
„Yra darbuotojai, kurie augina vaikus ir darbuotojai, kurie augina vaikus vieni. Tos garantijos šiek tiek skiriasi, bet darbo kodekse yra nemažai garantijų, susijusių su vaikų auginimu, su šeimyninėmis aplinkybėmis. Net jeigu ir konkrečios garantijos darbo kodeksas nenustato ir nenumato, darbdavys privalo gerbti darbuotojų šeimyninius įsipareigojimus ir padėti juos įgyvendinti. Jeigu yra kažkokie prašymai, susiję su šeimyninėmis aplinkybėmis – darbdavys turi į juos atsižvelgti arba motyvuotai atsakyti, kodėl to negali padaryti“, – teigia pašnekovė.
Moteris taip pat teigia, kad neapmokamos atostogos tėvams priklauso net ir tuo atveju, jei vienas iš tėvų yra tėvystės atostogose.
„Visos tos garantijos nepriklauso nuo to, kad vienas iš tėvų yra tėvystės atostogose“, – teigia ji.
Neapmokamų atostogų trukmė – kokia ji?
„Bendra trukmė, jeigu šalys susitaria dėl neapmokamų atostogų, yra neribojama. Kiek šalys susitars, tiek atostogų yra suteikiama. Jeigu mes kalbame apie tą sąrašą darbuotojų, kuriems privalo tenkinti, kai jie paprašo, tai, vėlgi, yra skirtingai.
Reikėtų žiūrėti kiekvieną individualų atvejį, nes darbo kodekse yra numatyta, kad jeigu augina vaiką iki 14 metų – tai 14 kalendorinių dienų. Jeigu yra dar kažkokios kitokios aplinkybės, gali būti, kad ta trukmė bus ilgesnė arba trumpesnė. Kiekvienu individualiu atveju reikėtų pasižiūrėti arba paskambinti mums – mes tikrai padėsime, paaiškinsime, kur rasti tą informaciją“, – teigia I. Piličiauskaitė.
Visą reportažą žiūrėkite LNK žinių reportaže:
