Kai Kemero parduotuvės kasoje pamatau, kad teks mokėti tik per 1200 Turkijos lirų, suabejoju, ar teisingai pasitikrinau valiutos kursą. Net ir greitosios mados parduotuvėse Lietuvoje už tiek sumokėčiau dukart daugiau. Bet banko išrašai, kai pasitikrinu vakare sąskaitą, rodo, kad už viską kortele sumokėjau tik 60 eurų.
Vėliau dar pasižiūrėjau į vienos iš rankinių etiketėje nurodytą kainą: pavertus eurais, pirkinys kainavo vos 9 Eur.
Draugė ten pat sumokėjo gal dvidešimčia eurų daugiau, bet ir pirko gausiau: kaklaraištį, vaikišką švarką, moteriškus sportbačius ir batelius, apatinį trikotažą, vaikišką pižamą, rankinę, piniginę ir pan.
„Kaklaraištį pirkau už 2 eurus, batai kainavo 10 eurų, sportbačiai – 12 eurų, švarkas – 17 eurų, dar 7 eurus kainavo rankinė, 4 eurus – piniginė“, – vardijo kai kurių prekių kainas bičiulė, liras konvertavusi į eurus.
Be abejo, tai nebuvo prekės, parduodamos mažose į turistus orientuotuose Turkijos parduotuvėlėse – tikrose „Gucci“, „Armani“, „Prada“, „Chanel“ ir kitų garsių mados namų padirbinių karalystėse, kuriose už džinsus gali paprašyti ir 70 eurų, nusiderėti įmanoma turbūt iki kokių 30, priklausimai nuo derybinių įgūdžių.
Pigiai apsipirkti pavyko viename iš Kemero prekybos centrų, kuriame rūbus bei aksesuarus perkasi ir vietos gyventojai, o kainos būna iš anksto nurodytos etiketėje – ne nustatomos, įvertinus kliento išvaizdą ir motyvaciją pirkti.
Turkijoje išties viskas šiuo metu atvykusiems iš Lietuvos gali pasirodyti itin pigiu. Tiesa, apsigauti nereikėtų – saldumynus ir įvairius suvenyrus verčiau pirkti kurortinių miestų parduotuvėse, o ne oro uoste. Štai įžymiųjų iš želė pagamintų „Turkish Delight“ arba turkiškai vadinamų lokumu saldainių dėžutė mieste kainuoja 1 eurą, kai Antalijos oro uoste prie 4 tokių pat dėžučių bus komplekto gali būti prirašyta ir apie 30 eurų, su užrašu, skelbiančiu, kad tai – „gera kaina“. Magnetukas prie šaldytuvo, turistinėje vietovėje kainuojantis iki 1 euro, oro uoste jau kainuos 4 eurus.
Apie žemų kainų Turkijoje priežastis ir tai, ką verta žinoti turistams, kurie lankosi šioje šalyje, kalbėjomės su „Luminor“ banko vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu ir SEB banko ekonomistu Tadu Povilausku.
Verčiau turėti lirų
Ž. Mauricas pastebėjo, kad dėl vykdomos specifinės fiskalinės politikos infliacija Turkijoje šoliuoja jau keliomis dešimtimis procentų, o valiutos nuvertėjimai – dar didesni, tad keliaujantiems į šią šalį dabar kaip tik atsiranda galimybių įsigyti pigesnių prekių.
„Dabar dar ir rinkimai artėja, taigi yra ir politinis spaudimas nekelti kainų“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Turkijoje vykdoma fiskalinė politika yra tokia, kad esant infliacijai nedidinama palūkanų norma.
„Net priešingai – palūkanos buvo sumažintos keliskart, dėl to automatiškai rinkos reaguoja, parduodamos lirą, kuri labai silpsta kaip valiuta. Taip užsisuka užburtas ratas – infliacija dar labiau didėja, bet labiau prekių, kurias Turkija importuoja, ypatingai žaliavos, pvz., degalų, kurie brangsta.
Bet viduje pagamintų prekių, ypatingai tų, kurioms reikia daug darbo jėgos, kainos taip sparčiai neauga, nes atlyginimai sparčiai nekyla. Taip tokios šalys lyg ir įgija konkurencinį pranašumą ir Turkijos eksportas pastaraisiais metais bendrąja prasme, įskaitant paslaugų eksportą, augo“, – konstatavo Ž. Mauricas.
Taigi, jeigu prekės gaminamos vietos rinkoje, dažnu atveju apsipirkti Turkijoje, pašnekovo nuomone, verta.
Atvykusiems į Turkiją Ž. Mauricas siūlė už prekes verčiau mokėti liromis. Galima mokėti ir eurais ar atsiskaitinėti kortele, bet dažnai taikomas valiutos kursas ten nebūna pats palankiausias.
„Dažnu atveju pasikeisti ir turėti dalį pinigų grynaisiais yra pigiau“, – neabejojo pašnekovas.
Infliacija lenkia valiutos kurso susilpnėjimą
T. Povilauskas atkreipė dėmesį į tai, kad Turkijos lira šiuo metu vis dar yra pinganti valiuta.
„Per metus Turkijos lira atpigo daugiau negu 30 proc. euro atžvilgiu. Dabar kursas yra apie 21,5 Turkijos liros už eurą. O euras per pastaruosius 3 metus sustiprėjo maždaug 3 kartus. Dėl to akivaizdu, kad prekes Turkijos parduotuvėse, kurios įkainotos Turkijos liromis, pirkti pigiau.
Bet neužmirškime, kad infliacija Turkijoje irgi yra labai didelė, netgi lenkia valiutos kurso susilpnėjimą. Pvz., balandį Turkijoje metinė infliacija buvo apie 45 proc., o pikas buvo virš 80 proc. metų pradžioje. Vadinasi, kainos liromis irgi didėja.
Taigi, viena vertus euras sustiprėjęs ir mes Turkijoje galime sau daugiau leisti pirkti, bet kita vertus turkiškos kainos irgi didėjo. Tas didėjimas buvo panašus, kaip ir valiutos nuvertėjimas“, – pastebėjo ekonomistas, taip pat pataręs keliautojams į Turkiją smulkioms išlaidoms turėti ir lirų.
Turkijos liros atpigimo pagrindinė priežastis, anot jo, yra šalies valdžios elgesys, prieštaraujantis bet kokiems ekonomikos vadovėliams.
„Kai infliacija didėjo, Turkijos valiutos kursas silpnėjo. Nors loginė, racionali ekonomika sakytų, kad reikia didinti bazines palūkanų normas, Turkijos centrinis bankas mažino palūkanų normas. Taip yra dėl to, kad ten yra problemų su centrinio banko nepriklausomumu. Dabartinis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau 20 metų paėmęs valdžią ir jo sprendimai nekvestionuojami.
Akivaizdu, kad užsienio investuotojai į Turkiją žiūri visiškai abejingai ir ten investuoti neskuba. Kapitalas iš Turkijos pastaraisiais metais bėgo ir valiuta yra labai smarkiai atpigusi“, – komentavo T. Povilauskas.
Artėja lemtingi rinkimai
Vis tik situacija gali kardinaliai pasikeisti, nes jau kitą savaitgalį Turkijoje bus Prezidento ir parlamento rinkimai.
„Artėja labai svarbus atskaitos taškas, kas gali būti su Turkijos valiuta, nes, kaip rodo apklausos, yra vilčių, kad R. T. Erdoganas gali pralaimėti ir laimėti opozicijos lyderis. Nuo to priklausys, kaip bus toliau.
Jeigu laimėtų R. T. Erdoganas, tai įdomu, ar jis tęstų neadekvačią dabartinę politiką, kai, esant didžiulei infliacijai, palūkanos vis tiek buvo ir tebėra mažinamos, buvo skirti papildomi pinigai prieš rinkimus pamaloninti žmones, paskatinti juos įvairiomis išmokomis, padidinti minimalią mėnesinę algą 50 proc. ir pan.
Jeigu laimėjimo atveju R. T. Erdoganas pasiliktų toje pačioje vagoje, tikėtina, kad Turkijos lira ir toliau gali pigti.
Bet apklausos rodo, kad yra panašios galimybės laimėti ir opozicijos lyderiui, kuris kalba, kad reikia grįžti prie tradicinės ekonomikos, mažinti infliaciją įvairiomis tradicinėmis priemonėmis, tokiomis kaip bazinių palūkanų normų didinimas, mažesnis valstybės išlaidavimas, apskritai korupcijos klausimų sprendimas.
Jeigu laimėtų opozicijos lyderis, valdžios perėmimas vyktų tvarkingai ir būtų grįžta prie tradiciškesnės ekonomikos politikos, tikėtina, kad užsienio investuotojų ir valiutų rinkos požiūris gali keistis“, – prognozavo ekonomistas T. Povilauskas.
