Apie visa tai LNK vidurdienio žiniose pasakoja Lietuvos banko atstovė Ramunė Juzienė. Pasak jos, paprastam, specialiųjų įgūdžių neturinčiam ir daug kolekcinių monetų nemačiusiam žmogui, atpažinti padirbtas monetas yra ganėtinai sunku.
„Iš tikrųjų, tik su patirtim ir praktika atsiranda matymas. Matymas defektų, matymas kampų, veidrodinių paviršių tikslumo, kaldinimo tikslumo. Žodžiu – patirties tikrai reikėtų“, – teigia moteris.
„Dirba specialistai, turintys specialiųjų žinių, kurie galėtų atskirti ir turi tam priemonių papildomų. Tai yra mikroskopai, skaitmeniniai mikroskopai, kurių pagalba galima įvertinti smulkiausias detales. Tačiau, iš esmės žiūrint į ką reikėtų atkreipti dėmesį, tai į kaldinimo detales.
Visgi, mūsų monetų kalykla turi ypatingo tikslumo techniką ir kaldina labai tikslias, smulkias detales: raidės, dizaino elementai yra labai tikslūs ir smulkūs. Padirbinėtojams tai yra iššūkis, nes turi pasigaminti labai gerą, tikslų įrankį, nuo kurio būtų atkaldinta moneta“, – aiškina R. Juzienė.
Ji įvardina netgi konkrečias detales, pagal kurias matosi, jog moneta yra padirbta sukčių.
„Tarkim, Valdovų rūmų langai, kur labai smulkiai matosi net rašteliai jų, bokštelių smulkiosios detalės – padirbtoj monetoj tokių detalių nėra. Raidės šiek tiek subėgusios, nėra tikslių kampų, be to – veidrodinis paviršius padirbtoj monetoj yra su daugybiniais defektais, kas yra matoma tik naudojant specialią įrangą. Kai turi patirties ir esi matęs padirbtą momentą, žinoma, antrą kartą man jau nereikėtų lyginti su tikra. Aš iš karto pasakyčiau, kad ji yra padirbta, nes akis fiksuoja tuos defektus ir tiesiog matai“, – pasakoja Lietuvos banko atstovė.
R. Juzienė komentuoja ir neseniai įvykusį padirbtos monetos įsigijimo atvejį.
„Žmogui kilo įtarimas kad ji gali būti padirbta. Jeigu tai yra kolekcininkas, jis žiūri į smulkiąsias detales“, – pasakoja R. Juzienė. Nors moneta buvo auksinė, tačiau šioje srityje nusimanantis žmogus iškart pastebėjo kitus neatitikimus.
Anot moters, kliento pateiktame sertifikate yra rodoma, kad padirbtos monetos metalo sudėtis yra 99,9 procento aukso lydinys. Tai reiškia, kad sukčiai į savo juodą verslą iš tiesų investuoja.
„Žinant aukso vertę rinkoje, šiai dienai tai yra 60 eurų už gramą. Monetos svoris yra 31 gramas, tai reikia investuoti apie 2000 eurų vien tik į monetos ruošinį, kad tai būtų moneta iš aukso. Plius, aišku, tai yra kaldinimo įrankiai ir darbas, tai neįsivaizduoju.
Mes matome skelbimuose, kad už monetą prašo nuo 4500 iki 10 000, jau net ir 13 000 eurų. Už kiek įmanoma ją parduoti, tai, vėlgi, turbūt yra to žmogaus manipuliacijos lygis, nes kai kurie sugeba ir dramblį parduoti, kurio nėra“, – teigia R. Juzienė.
Ar padirbinėtojams reikia specialių įgūdžių, ar tai gali daryti kiekvienas?
„Padirbinėtojai yra labai išradingi ir ką jie gali turėti savo namuose, savo sandėliukuose ar specialiose vietose, kokią kalinimo įrangą, tai mes galim tik įsivaizduoti. Taip, bet kokiu atveju reikia specialių žinių, reikia žinoti kokiu kampu, kaip kalti, kad daugmaž atitiktų tikrąją monetą, nes, iš tiesų, kai yra jau tokios aukštos vertės moneta, ją reikia pagaminti kiek įmanoma tiksliau ir labiau panašią į tikrą“, – LNK vidurdienio žiniose pasakoja Lietuvos banko atstovė.
Už kokią sumą tokią originalią kolekcinę monetą galima įsigyti šiuo metu?
„Originalą nusipirkti dabar jau turbūt neįmanoma, nebent antrinėje rinkoje. Ką mes galėjome garantuoti, tai 2005 metais, kai Lietuvos bankas platino tokias monetas, tai jų nominali vertė buvo dar litais ir aš tiksliai nepamenu, bet jeigu mano atmintis gerai veikia, tai gal virš 3000 litų“, – teigia R. Juzienė.
Visą reportažą galima peržiūrėti čia:
