LNK žinioms Gražina ir Remigijus iš Akmenės pasakoja, kad pamažu pradeda ruoštis pensijai ir skaičiuoja, kiek pinigų reikėtų per mėnesį, kad senatvėje galėtų ramiai gyventi.
„Na, kadangi mes kaime gyvenam, tai man, ko gero, 800 užtektų“, – teigia moteris. Vyras su Gražinos nuomone sutinka, tačiau, jo manymu, tokia suma tenkintų tik gyvenančius provincijoje, bet ne mieste.
Remigijus įsitikinęs, kad valstybė juo senatvėje nepasirūpins. Jis netiki ir pensijų fondais.
„Aš tokiais dalykais nepasitikiu. Iš tikrųjų, žmogus turi pats susikaupti savo pensiją“, – teigia jis.
Šiemet vidutinė senatvės pensija didėjo 60 eurų ir šiuo metu siekia apie 540 eurų per mėnesį. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad tokio dydžio pensija patenkinti būtų vos 6 procentai dabartinių dirbančiųjų. Anot apklausos, didžioji dalis pageidautų, kad senatvėje jų pensija siektų 900 eurų. Tai reiškia, kone perpus daugiau nei vidutinė senatvės pensija yra šiuo metu.
„300 milijonų eurų per vieną mėnesį. Metuose yra dvylika mėnesių. Matematika ir aritmetika čia ganėtinai yra paprasta. Atsakymas – neįmanomas variantas, nepadarant nenormalaus darbo jėgos apmokestinimo“, – teigia Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Palyginti su pernai, gyventojų lūkesčiai dėl pensijos dydžio augo maždaug dešimtadaliu. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei penktadaliui apklaustųjų, senatvėje užtektų nuo 600 iki 800 eurų. Maždaug trečdalis norėtų kas mėnesį gauti nuo 800 iki 1000 eurų. Dar trečdalio pageidaujama pensija turėtų siekti daugiau nei 1000.
„Jeigu norėtume, pavyzdžiui, kad senatvės pensininkai gautų apie 50 procentų vidutinės algos, apie ką kalba prezidentas, Šimonytė ir visa šitų žmonių kompanija, tai, tokiu atveju, reikėtų, kad tvariame lygmenyje, o tai reiškia, ilgalaikis Lietuvos užimtumas ūgteltų kokiais 70 tūkstančių darbo vietų“, – teigia A. Bartkus.
„Aš matau kitą problemą, dėl ko aš būčiau atsargus dėl pensijų didėjimo. Tai yra tai, kad Lietuvos biudžeto pajamų santykis su BVP, iš esmės, jau ilgą laiką nesikeičia. Jis šiuo metu siekia apie 36,5 procento nuo BVP ir paskutinius dešimt metų kažkokių tai didelio proveržio nėra“, – LNK žinioms pasakoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai sako, jog nepaisant prognozuojamo ekonomikos susitraukimo, pensijos turėtų didėti ir kitąmet. A. Izgorodino manymu, tai neturės didelio ir dramatiško poveikio valstybės finansams, todėl didėjančių pensijų tikėtis galima. Tačiau gyventojų pageidaujamų 900 eurų per mėnesį – toli gražu nepasieks. Tai reiškia, kad norint didesnės pensijos, kaupti papildomai yra būtina.
„Jeigu nenorit, kad paimtų iš vaikų ir anūkų, ir atiduotų jums, nuskurdinant vaikus ir anūkus, tai pasirūpinkite patys savimi, kol jums ypatingai gerai sekasi“, – pataria A. Bartkus.
Antroje ir trečioje pakopose gyventojai yra sukaupę maždaug dešimtadalį šalies BVP, tačiau, anot ekspertų, tai gerokai per mažai, norint reikšmingai didesnių išmokų. Iš naujai į antrą pakopą šiemet įtrauktų 68 000 žmonių, kaupti jau atsisakė kone pusė. Apsispręsti būtina iki liepos mėnesio. Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja maždaug 1,5 milijono žmonių.
Visą LNK reportažą galite peržiūrėti čia:
