Tarptautinė tabako pramonės bendrovė „Philip Morris“ terminuotam laikui ieško produktų ir paslaugų komunikacijos eksperto Baltijos šalyse. Vyro akį patraukė kiekvienos šalies nurodyti skirtingi atlygio rėžiai.
Jei specialistas įsidarbintų Lietuvoje, jam siūloma 3387–4572 Eur neatskaičius mokesčių, jei Latvijoje – 2832–3663 Eur, Estijoje – 2690–3632 Eur. Taigi Lietuvoje siūloma daugiausiai.
„Labai keistas skelbimas. Dar neteko matyti, kad Lietuvoje iš visų šalių būtų siūloma daugiausia. Ar tai reiškia, kad pas mus pragyventi – brangiausia?“ – klausia jis.
„Philip Morris Baltic“ teigimu, skirtumai atsiranda dėl skirtingų mokesčių sistemų.
„Norėdami palyginti atlyginimų dydžius tarp skirtingų šalių turėtume žiūrėti į atlyginimą „į rankas“, o ne į atlyginimą „ant popieriaus“, nes pastarojo dydžiui tiesioginę įtaką daro šalies mokesčių sistema. Šiuo atveju kaip pavyzdys yra 2019 m. Lietuvoje įgyvendinta reforma.
Po jos dėl mokesčių perskirstymo nurodoma atlyginimo suma „ant popieriaus“ išaugo kone trečdaliu, tačiau uždarbis „į rankas“ liko panašus į prieš tai buvusį. Tad nors, pavyzdžiui, vidutinė alga „ant popieriaus“ Lietuvoje atrodo didžiausia iš Baltijos šalių, vidutinis atlyginimas „į rankas“ vis dar yra didesnis Estijoje“, – rašoma įmonės komentare.
Konkretų atlygio dydį į rankas taip pat lemia konkretaus žmogaus padėtis, pavyzdžiui, dalyvavimas kaupimo pensijų programose, šeiminė padėtis, vaikų skaičius, dėmesį atkreipia tarptautinė bendrovė.
„Mes savo įmonėse skirtingose šalyse atlyginimo rėžius nustatome pagal kiekvienais metais atliekamą vietinę rinkos atlygio analizę, kuri įvertina darbo rinkos situaciją, vyraujantį pragyvenimo lygį bei mokamus atlyginimus kitose įmonėse“, – teigiama komentare.
Atskaičius mokesčius, Lietuvoje šiai pozicijai siūlomas 2049-2766 Eur atlygis, Latvijoje – 1942-2512 Eur, o Estijoje – 2153-2895 Eur. Taigi pastarojoje šalyje atlygis vis dėlto siūlomas didžiausias.
Darbo skelbimų ir darbuotojų paieškos portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sako, kad paprastai, kai ieškomas vienas specialistas iš bet kurios šalies, nurodomas vienas siūlomo atlygio rėžis.
„Tuo atveju, kai tarptautinė įmonė ieško vieno darbuotojo, nesvarbu iš kurios Baltijos šalies, pvz., rinkodaros vadovo Baltijos šalims, žinoma, darbo pasiūlyme nurodomas vienas siūlomo atlygio rėžis, labai retais atvejais nurodomas tikslus siūlomas atlygis.
Aukštesnėse pozicijose įprastai atlygio intervalai būna gan platūs: „nuo iki“ atlygio skirtumas gali būtų kelių šimtų ir kelių tūkstančių ribose. Taip pasiliekama erdvės deryboms ir bandoma prisiderinti prie trijų šalių atlygių“, – komentuoja R. Karavaitienė.
Tačiau, kai tarptautinė įmonė ieško darbuotojų kiekvienai Baltijos šaliai, pirmas dalykas, kurį ji įvertina, – konkrečios pozicijos vertę konkrečioje rinkoje.
„Konkurencingos įmonės siekia pateikti kandidatui patrauklų atlygio krepšelį, atsižvelgia, kokius atlyginimus konkrečiai pozicijai siūlo konkurentai, vertina jų darbo pasiūlymuose esančią informaciją, viešai prieinamus duomenis. Apsidrausdami, pateikia platų atlygio intervalą. Estijoje nėra reikalavimo darbo pasiūlymuose nurodyti atlygio, todėl retai kuri įmonė jį nurodo, tokiu būdu įgyja derybinį pranašumą“, – atkreipia dėmesį ji.
Pašnekovė vardija, kad konkrečių pareigų atlyginimų skirtumai Baltijos šalyse priklauso ir nuo šalies mokestinės sistemos, ekonominės situacijos, vidutinio atlyginimo, bonusų arba priedų sistemos bei tradicijų, pačios įmonės padėties rinkoje, pasiūlos bei paklausos skirtumų, konkurencijos dėl tam tikros srities kandidatų.
„Pavyzdžiui, Estijoje didžiausias vienam darbui skelbimui tenkančių kandidatų kiekis yra šiose pareigų srityse: žmogiškieji ištekliai, administravimas, elektronika/telekomunikacijos, finansai;
Latvijoje daugiausiai kandidatų sulaukia šių sričių darbo pasiūlymai: viešieji ryšiai, rinkodara, bankininkystė, žmogiškieji ištekliai, o Lietuvoje vienam skelbimui didžiausias tenkantis kandidatų kiekis yra: rinkodaros, viešųjų ryšių, kultūros, valdymo srityse. Kuo daugiau įmonės turi pasirinkimo, tuo turi didesnes derybines galias“, – sako R. Karavaitienė.
