Nuo sausio iki balandžio 5 tūkstančiais padaugėjo skolininkų Lietuvoje.

„Tai yra žmonės, kurie nesugebėjo pakeisti savo įpročių dėl pakilusių kainų, energetikos, šildymo kainų, padidėjusios infliacijos‟, – sako bendrovės „Creditinfo Lietuva‟ vadovas Aurimas Kačinskas.

Skolininku žmogus tampa už paslaugas neatsiskaitęs pusantro mėnesio ir daugiau. Kai kurios įmonės tokių asmenų priskaičiuoja penktadaliu daugiau nei pernai.

„Augimas yra spartesnis, nes visada jis būdavo arba labai ženklus, arba būdavo netgi mažėjimas‟, – teigė bendrovės „Legal Balance‟ vadovas Marius Šlepetis.

Nors metų pradžioje skolininkų visada padaugėja, ekonomistas neabejoja, kad metų pabaigoje jų bus dar daugiau.

„Aš manau, kad ta tendencija bus tikrai auganti, – turiu omenyje įsiskolinimus, – nes ekonomika po truputį leidžiasi, einame į recesiją, o kol kas centrinių bankų pozicija yra ta, kad galbūt dar bus didinama bazinė palūkanų norma‟, – teigia ekonomistas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas.

Sigitas Besagirskas

Dažniausiai įsiskolinama už komunalines paslaugas: elektrą, šildymą ar vandenį.

„Panevėžio gyventojų skolos šiuo metu yra 1,34 mln. eurų, kai prieš metus buvo 1,2 mln. eurų. Paaugo nežymiai‟, – komentuoja „Panevėžio energijos‟ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovas Vidmantas Žalkauskas.

Kitos skolos yra susikaupusios už paimtus vartojimo kreditus, o štai kelis kartus išaugusios palūkanos būsto kreditų gavėjų dar neprislėgė.

„Pačių būstų paskolų segmente vėlavimo nematome, bet vartojimo kreditų segmente, – nes žmonės turbūt pradžioje vis tiek stengiasi apsaugoti būsto paskolas ir jas mokėti, – augimas yra‟, – sako „Legal Balance‟ vadovas M. Šlepetis.

Anot „Creditinfo Lietuvos‟, bendra Lietuvos gyventojų skola jau siekia 365 mln. eurų – kone 7 mln. eurų daugiau nei sausį. Du trečdaliai skolų priklauso vyrams.

„Dažniausiai yra vyras nuo 35 iki 55 metų. Dar toks įdomus faktas, kad paskutinį mėnesį labiau neatsiskaitė jaunesni vyrai, 25–35 metų amžiaus‟, – sako bendrovės vadovas A. Kačinskas.

Kol vienus žmones slegia skolos, kitiems pinigų, regis, nė nereikia: Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje namų ūkių indėliai išaugo milijardu eurų, o iš viso bankuose praėjusiais metais saugota daugiau kaip 28 mlrd. eurų.

Asociatyvi nuotr.

„Per pandemiją rekordiškai išaugo bankuose turimų indėlių skaičius, todėl tas augimas vis dar už tuos praėjusius metus ir atrodo toks didelis, kad daug tų indėlių yra sukaupta. Bet ta situacija, sakyčiau, jau yra pasenusi‟, – komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Kai kuriuose bankuose beveik 7 kartus išaugo ir terminuotų indėlių sutarčių, už pinigų laikymą juose dar mokamos nuo 2 iki 3 proc. palūkanos.

„Kai palūkanos buvo nulinės, tai apskritai šitas produktas neturėjo jokio intereso, tai dabar kažkoks judesys arba paklausa yra, bet vadinti ją, kaip sakėte, sensacinga arba itin didele tikrai nebūtų teisinga‟, – sako „Swedbank‟ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Tokiam indėlininkų ir skolininkų paradoksui ekonomistas turi savo paaiškinimą: esą infliacija tik išryškino atotrūkį tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų.

„Turime dvi skirtingas žmonių ar juridinių asmenų kategorijas: tie, kurie turi pinigų, juos prilaiko ir kol kas niekur jų nededa, o tie, kuriems trūksta pinigų, kurie skolinasi, – jiems tos paskolos pabrango, išaugo‟, – sako S. Besagirskas.

L. Marcinkevičiaus teigimu, tai, kad pasiturintiesiems nė nereikia naudoti santaupų, iš dalies nulėmė ir centrinių bankų politika.

„Kadangi Europos Centrinio Banko instrumentai ir buvo būtent orientuoti į kiekybinį skatinimą, į obligacijų supirkimą, – tie, kurie buvo daugiausiai investavę prieš tai, jie daugiausiai ir laimėjo‟, – teigia LLRI ekspertas.

Didžiausia gyventojų skola siekė per pandemiją, prieš kelerius metus, tada ant gyventojų pečių nugulė daugiau kaip 600 mln. eurų skolų našta.

Čia galite pažiūrėti LNK video: