Šalies pensijų kaupimo sistemoje numatyta, kad valstybė skatina papildomai kaupti pensijai antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, leisdama kasmet pasinaudoti GPM lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. į šių pakopų pensijų fondus įmokėtos sumos.
Siūlymus vertina kontraversiškai
Pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ investicijų vadovas Marijus Kalesinskas siūlymus naikinti lengvatą vertina kontraversiškai.
„Man tai yra siurprizas, kad du dalykai (IGD ir III pakopa – red.) suplakami į vieną vietą. Pristatant šį siūlymą, tai buvo siejama su investicinės sąskaitos atsiradimu, naikinant mokesčių lengvatas įmokoms į III pakopos pensijų fondus ir IGD. Yra du kontraversiški aspektai: kodėl tai siejama su investicinės sąskaitos atsiradimu, nes mūsų artimiausi kaimynai latviai bei estai turi ir investicinę sąskaitą, ir mokestinę lengvatą įmokoms į III pakopos pensijų fondus.
Kita vertus, pastaruoju metu nemažai kritikos sulaukia IGD dėl didelių mokesčių, nekorektiško platinimo ir t. t. Tokių problemų III pensijų pakopos fonduose nėra, tai kažkodėl siūloma naikinti abiejų instrumentų lengvatas, nors jie – skirtingi. Kodėl tai reikėtų suplakti?“ – klausia jis.
Pašnekovo teigimu, palyginus su kitomis šalimis, Lietuvoje galiojanti lengvata – viena mažiausių.
„Pasidairius dar plačiau, kokios šalys turi lengvatas, iš tikrųjų neturime ir dabar didelės lengvatos – leidžiama atskaityti maksimaliai 1500 eurų per metus. Jei žmogus daro įmokas į III pakopos pensijų fondus arba IGD, t. y. visos įmokos sumuojasi: žmogus gali naudoti abu instrumentus, tai bendrai iš apmokestinamųjų pajamų galima atskaityti viso labo 1500 eurų. Tai reiškia, kad per metus galima susigrąžinti maksimaliai 300 eurų. Tai nėra labai didelė suma. Palyginant su latviais: jų nustatyta riba – 4 tūkst. eurų, estai turi net 6 tūkst. eurų, o mes išvis dabar svarstome panaikinti“, – dėsto M. Kalesinskas.
Dalį gyventojų paveiks stipriau
Pensijų fondų valdytojas mano, kad panaikinus lengvatą, produktas tam tikriems gyventojams taps mažiau patrauklus.
„Asmeniškai nematau tokios didelės problemos III pensijų fondams, nes jie ir taip turi daugybę gerų savybių, manau, kad išliks konkurencingas kaip produktas net ir be lengvatos. Tačiau tam tikram žmonių segmentui jis taps mažiau patrauklus.
Labiausiai pokyčiai paliestų mažesnių ir vidutinių pajamų žmogų, kuris atsideda 100-125 eurų įmokų per mėnesį. Yra žmonių, kurie atsideda po 50-80 eurų. Mažesnių pajamų žmogui tai – visai didelės sumos, jos reikšmingą rezultatą tokių pajamų žmogui sukurs per ilgą taupymo laiką. 300 eurų per metus lengvata turėdavo reikšmingą efektą. Jei jos neliks, šiems žmonėms reikės persiskaičiuoti ir dukart pagalvoti apie rezultatą, šis instrumentas jiems bus žymiai mažiau patrauklus“, – mano M. Kalesinskas.
„Visiems kitiems, kurie uždirba bent vidutines ar didesnes pajamas, lengvata ir dabar didelės reikšmės neturėjo bendram rezultatui. Jei jos neliktų, turtingesnio visuomenės sluoksnio tai beveik nepalies“, – priduria jis.
Ar Lietuvoje kaupia jau pakankamai žmonių?
Pašnekovas pažymi, kad Lietuvoje šiuo metu apie 100 tūkst. gyventojų kaupia III pensijų pakopoje. Jo vertinimu, tai – vis dar nepakankamas lygis.
„Iš esmės, jei lengvata buvo įvesta, ji turėjo tikslą šią priemonę populiarinti platesnei visuomenei, skatinti ne tik per „Sodrą“ ir II pakopą ruoštis pensijai. III pakopa turi daugiau laisvės, priklauso labai daug kas nuo žmogaus pasirinkimų. Todėl buvo norėta ją paskatinti, bet ar jau pasiekėme tą lygį, kurio tikėjomės, sunku pasakyti.
100 tūkst. yra apie 3 proc. mūsų visuomenės ir apie 6 proc. dirbančiųjų. Tai nėra visai mažai, galima sakyti, kad kažkiek jau pavyko išpopuliarinti šią priemonę, tačiau toli gražu iki pakankamo lygio. Esame dar tik pakeliui, kad tai būtų pakankamai plačiai naudojama“, – sako pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ investicijų vadovas.
Palyginimui, IGD Lietuvoje šiuo metu turi apie 415 tūkst. gyventojų, o patys draudikai skaičiuoja, kad iki metų galo šis skaičius gali išaugti netgi iki pusės milijono gyventojų. Tai yra beveik trečdalis Lietuvos dirbančiųjų.
„Kai toks skaičius, galima kelti klausimą, ar mums jau pavyko pakankamai išpopuliarinti produktą. Man čia jau skamba panašiau, kad priemonė pakankamai išpopuliarinta. III pakopa ženkliai mažiau turi žmonių, tai iš šios pusės būtų daugiau prasmės juos populiarinti nei IGD, kad jie pasiektų panašų lygį“, – mano M. Kalesinskas.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša su juo nesutinka.
„Mūsų vertinimu, lyginant su kitomis šalimis, tai – dar neaukštas lygis. Mes ženkliai atsiliekame nuo ilgalaikio investavimo lygio, kuris nustatomas per šalis-nares. Kas šeštas žmogus Lietuvoje apsidraudęs, ilgalaikio taupymo lygis pas mus – pakankamai žemas. <...>
Negalima taip vertinti – ar toks skaičius pakankamas, ar ne. Kai visi gyventojai bus su papildoma apsauga šalia pirmos ir antros pakopos, kai turės papildomų išmokų, sulaukus senatvės amžiaus, tuomet tikrai galėsime sakyti, kad tikrai pasiekėme pakankamą lygį“, – teigė jis.
Ekonomistas: III pakopa iš esmės nesikeistų
Ekonomistas, „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis palankiai vertina ministerijos siūlymus naikinti lengvatas tiek IGD, tiek ir III pensijų pakopoje.
„Įvertinus tai, kad siūloma ir investicinė sąskaita, šie siūlymai yra visiškai teisingi. Jei turėsime tokį gerą produktą, atskiriems produktams lengvatos nebėra būtinos, nes visi investiciniai produktai gali keliauti per investicinę sąskaitą ir gauti vienodą lengvatą.
Mano nuomone, joks produktas neturėtų turėti jokių lengvatų ir skatinimų, turėtų būti harmonizuota sistema, kurioje motyvuojama už tam tikrą elgesį, t. y. už ilgalaikes investicijas bendrąja prasme, o ne iškeliant kažkokius konkrečius produktus. Jų iškėlimas, manau, yra ydingas“, – vertina jis.
Pašnekovas nemano, kad nelikus lengvatos, tai turės didelės įtakos III pensijų pakopai: „Manau, kad trečioji pakopa iš esmės nesikeis, nes šis produktas susijęs su tuo, kad daug darbdavių jį mėgsta naudoti kaip papildomą paskatą savo darbuotojams.“
O ar pasiteisins investicinė sąskaita, esą priklausys nuo visų sąlygų.
„Dabar projektas – labai abstraktus, priklauso kokios bus sudėliotos sąlygos. Jei viskas bus padaryta gražiai ir teisingai, tai bus labai geras produktas, kuriuo žmonės džiaugsis ir daug naudosis. Turės žymiai platesnę paletę produktų, kuriuos galės investuoti“, – vertina T. Marčiulaitis.
Kaip taikoma GPM lengvata III pakopoje?
Bendra iki metų pabaigos sumokėtų visų įmokų / išlaidų, už kurias galima susigrąžinti sumokėtą pajamų mokestį, suma gali būti ne didesnė kaip 25 proc. gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų, (vertinama pagal pajamas prieš mokesčių sumokėjimą), tačiau bendra gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo įmokų (tiek II, tiek III pakopos) suma bet kuriuo atveju negali būti didesnė kaip 1 500 Eur, aiškina pensijų kaupimo bendrovė „INVL Asset Management“.
GPM lengvata taikoma III pakopos pensijų fondų įmokoms, mokamoms už save, sutuoktinį ar vaikus iki 18 metų ir vyresnius neįgalius vaikus.
„INVL“ pateikia gaunamos mokesčių lengvatos, taikomos įmokoms į III pakopos pensijų fondą, sumokėtoms po 2019 m. sausio 1 d. pavyzdį:
Asmuo dirba pagal darbo sutartį ir gauna 1289 Eur atlyginimą „ant popieriaus“ (atlyginimas po mokesčių būtų apie 837 Eur). Jis yra sudaręs trečios pakopos pensijų kaupimo sutartį ir į šios pakopos fondą perveda po 30 eurų per mėnesį. Per metus bendra į asmeninį pensijų fondą įmokėta suma būtų 360 eurų.
Kitąmet deklaruodamas pajamas ir susigrąžindamas mokesčius jis gautų 72 eurus, t. y. 20 proc. nuo įmokėtos 360 eurų sumos. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apskaičiuotą mokesčių lengvatos sumą perveda į šio asmens banko sąskaitą.
Jeigu žmogus norėtų ir galėtų pasinaudoti visa mokesčių lengvata ir neturėtų kitų išlaidų, kurioms gali būti taikoma GPM lengvata, jis turėtų kas mėnesį į savo trečios pakopos pensijų fondą pervesti po 125 eurus. Tokiu atveju bendra metinė mokesčių lengvata būtų beveik 300 eurų.
