Seimo narys, Laisvės partijai atstovaujantis Kasparas Adomaitis argumentuoja, kad vienkartiniai indai yra viena dažniausių atliekų gamtoje ir jie sunkiai perdirbami.
„Šitu siūlymu siekiame dviejų tikslų. Vienas, kad atsirastų paskata užstato sistemai, nes šiuo metu ji nepatraukli: jeigu indas, puodelis nemokamai, tuomet užstatas tampa tokiu priedu.
Jeigu užsisako vietoje, tai daugkartinė alternatyva turi būti pateikiama neatlyginamai, irgi įstatyme įrašyta, o vienkartinė turėtų kažkiek kainuoti. Tai paskatintų mažiau vartoti. Tai yra antrasis šito įstatymo tikslas – mažiau vartoti vienkartinių pakuočių‟, – kalbėjo parlamentaras.
Kavinių tinklo „Huracan Coffee‟ įkūrėjas ir savininkas Vytautas Kratulis sako, kad nėra normalu, kai politikai išskiria vieną ar kitą verslą.
„Kai išlenda Seimo narys ir sako, štai reikia elgtis taip ir viską apmokestinti, išsirinkęs vieną vienintelę tarą, rūšį ir sako, kad šitaip reikia daryti, – man tas nepatinka.
Žmonės tikrai gali rinktis. Jeigu jie yra sąmoningi. Jeigu jie yra mažai sąmoningi, galbūt mes galėtume būti solidaresni ir stengtis juos patys paprotinti‟, – sako V. Kratulis.
Anot jo, tokių siūlymų rezultatas, kaip visada, būtų aiškus: augtų kainos.
„Nieko naujo. Seimas sugalvoja kažkokį „š‟, verslininkai turi daryti, o mums viskas tapo brangiau – vat ir viskas. Galvoju, kad problemą reikėtų spręsti iš esmės, nereikėtų išskirti vienos pakuotės rūšies iš kitų.
Kas gali pasakyti, kad pieno ar kefyro tetrapakai teršia mažiau negu kavos puodeliai ar varškės indeliai, ar dar kažkas? Siūlyčiau į viską pasižiūrėti plačiau ir spręsti šią problemą per užstato sistemą‟, – sako jis.
Kavinėje kalbinti žmonės nelinkę pritarti iniciatyvai. Dalis jų apskritai kavą geria vietoje.
„Dažniausiai geriu vietoje, kava turi savo ritualą, tiesiog – tikresnis daiktas‟, – sako vienas jaunas vyras.
Kavinėje apsilankiusi moteris mano, kad kavos kainos ir taip aukštos.
„Manau, kad labai geras sąmoningumo žingsnis – atsinešti savo termosą. Aš kavos neperku kavinėse šiaip, nes manau, kad tai yra pinigų švaistymas, gali namuose pasidaryti.
Bet kai su draugais susitinkame, tai visada prisėdame. O dėl apmokestinimo, tai manau, kad kavos kainos ir taip nemažos, tai galima manyti, jog tai yra įskaičiuota‟, – sako moteris.
Jos draugė svarsto, kad tokie siūlymai gali nebent suerzinti žmones.
„Nežinau, ar būtų teisingas sprendimas, nes kaip minėjo mano draugė, kad ir taip didelės kavų kainos, nežinau, ar būtų didelė nauda iš to, galbūt sukeltų pykčio žmonėms‟, – teigia pašnekovė.
Kavinės darbuotoja atskleidžia, kad žmonių, „ištikimų‟ savo puodeliams, yra labai mažai.
„Būna gal trys žmonės per dieną – tie, kurie labai lojalūs savo pačių puodeliams, tokių būna, bet ne tiek daug. Sakyčiau, apie penkis iš kokių dviejų šimtų‟, – kalbėjo mergina.
Verslininkas V. Kratulis sako, kad pirmiau vertėtų atidžiau pažvelgti į visą atliekų tvarkymo grandinę.
„Ar labai gerai išspręsta šiukšlių rūšiavimo problema Vilniuje ar kitame mieste – parodykite mums? Jeigu ji ir išspręsta, tai žmonės rūšiuoja ir viskas pas mus perdirbama. Bet turbūt taip iš tikrųjų nėra ir nieko mes neperdirbame.
Aš namie rūšiuoju, bet paskui esu priverstas viską sumesti į vieną vietą. Tai problemų yra daugiau, o čia išrinko vieną kažką ir sako: „va, šitą apmokestinsime‟. Tai nėra sprendimas‟, – sako kavinių tinklo savininkas.
Tuo metu parlamentaras K. Adomaitis turi papildomą argumentą iniciatyvai – Europos Sąjungos teisę.
„Iš tiesų, ne viena Europos šalis yra tą priėmusi, tai yra Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas. Dėl vienkartinių pakuočių mažinimo Lietuva yra daug veiksmų priėmusi, bet būtent šitoje vietoje atsilieka, ten uždegtos visos raudonos lemputės ir viena iš priežasčių, kodėl toks siūlymas atsiranda, kad mes atsiliekame su direktyvos įgyvendinimu‟, – argumentuoja valdančiosios Laisvės partijos atstovas.
Jis pabrėžia, kad vienkartinių pakuočių problema yra aštri.
„Skaičiai, kuriuos esu girdėjęs, kad sunaudojame 40 mln. vienetų vien kavos puodelių, nekalbant apie kitus indus ir tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių šiukšlių gamtoje‟, – teigė jis.
K. Adomaitis tikina, kad rinkdamas paramą projektui kalbėjosi su įvairių frakcijų nariais, sulaukė jų parašų, dabar viliasi, jog iniciatyva sulauks palaikymo Seime.
„Siūloma, kad gėrimų pakuotėms šis siūlymas būtų pritaikomas jau nuo Naujų metų, maisto pakuotėms dar vienus metus galima būtų palaukti. Pats įstatymo priėmimas priklausys nuo svarstymo eigos Seime. Bent jau pateikimą šioje sesijoje tikrai tikimės padaryti‟, – sakė K. Adomaitis.
Kovo pabaigoje Seime registruotas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas. Jo aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus pakeitimus numatomas teigiamas poveikis aplinkai, atliekų tvarkymo sektoriui.
Tikimasi sumažinti viešojo maitinimo vietose sunaudojamo vienkartinio plastiko ir popieriaus kiekį. Be to, norima paskatinti maisto ir gėrimų taros/indų užstato sistemų plėtrą.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
