„Vienas vandens buteliukas skirtas berniukui, kitas – mergaitei, bet už pastarąjį teks mokėti daugiau. Štai kaip parduotuvių lentynose atrodo „rožinis mokestis“ (angl. pink tax)‟, – savo išvadą feisbuke paskelbė tarnyba.
Ji tęsė, kad prekių pardavėjai tas pačias ar panašias funkcijas atliekančius produktus moterims ir vyrams vis dar neretai pozicionuoja skirtingai. Tai esą ypač lengva pastebėti kalbant apie higienos produktus, pavyzdžiui, skutimosi peiliukus ar šampūnus.
„Taip pat galime rasti „mergaitiškų“ bei „berniukiškų“ rašiklių, paspirtukų ir, kaip matome skaitytojos atsiųstoje nuotraukoje, vandens!‟, – rašoma tarnybos komentare.
Kainų etiketėse matyti, kad vienas 250 ml buteliukas kainuoja 56 centus, o kitas brangesnis – 59 centai (1 litro vandens kiekis jau lemtų 12 centų skirtumą).
„Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas sako, kad tai buvo žmogiškoji klaida.
„Dėkojame už pastebėjimą. Prekybos tinklas „Maxima“ neklasifikuoja prekių kainų pagal lytis. Minėtų vandens buteliukų kainų skirtumai buvo žmogiškoji klaida, kurią taisome, prekių pavadinimai pakeisti. Apgailestaujame, kad situacija sukėlė neigiamų emocijų‟, – paaiškinimą pateikė M. Tilmantas.
Savo feisbuko įraše, skirtame vandens buteliukams, tarnyba pabrėžia, kad neretai moterims ar mergaitėms skirta prekė būna brangesnė nei analogiška, kuri reklamuojama kaip tinkama berniukams arba vyrams.
„Kainos skirtumas, kurį moterys sumoka už neva jų lyčiai tinkamesnį produktą, ir yra vadinamas rožiniu mokesčiu‟, – toliau aiškina įstaiga.
Vis dėlto ji pripažįsta, kad nepaisant skirtingos kainodaros, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus tai nebūtų laikoma diskriminacija, nes tiek „berniukišką“, tiek „mergaitišką“ prekę gali įsigyti visi ir visos.
Tarnybos įrašas, skirtas vandens buteliukams:
