Pasiūlymai bus teikiami Vyriausybei, kuriai pritarus, pakeitimai pavasario sesijoje turėtų būti pateikti ir Seimui. Jeigu Seimas šiems pakeitimams pritartų, jie galėtų įsigalioti nuo kitų metų. Seimo nariai taip pat yra įregistravę ne vieną siūlymą.
Ministerijos parengti siūlomi pokyčiai II pensijų pakopoje yra penki, svarbiausi iš jų yra šie: automatinių kvietimų prisijungti prie kaupimo būtų mažiau, t. y. du vietoje trijų, taip pat papildomi trys mėnesiai apsispręsti, ar žmogus nori žmogus toliau, taip pat būtų galimybė atsiimti didesnę sukauptą pinigų dalį, t. y. sukaupus iki 10 807 eurų asmuo galėtų pats apsispręsti – vienu sykiu atsiimti visą sukauptą sumą arba gauti ją periodinėmis išmokomis.
Paluckas: siūlymai esminių problemų nesprendžia
Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas vertina, kad šie pasiūlymai – kosmetiniai.
„Automatiškai asmuo įtraukinėjamas, net jam atsisakius, tris kartus, o dabar bus – du kartus. Tai nėra esminis pokytis. <...> Geriausiu atveju tai – kosmetiniai pareiškimai, kurie išspausti visuomenės, o ne pačios ministerijos entuziazmo dėka“, – atkreipia dėmesį jis.
„Esminiai iššūkiai, dėl kurių ginčijamės, yra trys: pirmasis – automatinio įtraukimo principas, kuris, kuriant šią sistemą, nebuvo sukurtas, ir atsirado tik 2018 m.; antrasis – galimybė apskritai pasitraukti iš pensijų kaupimo, yra kreipimasis į Konstitucinį teismą, bet tai reformos niekaip nestabdo; trečias – galimybė disponuoti savo sukaupta suma visa apimtimi. Nė vienos iš šių problemų šie siūlymai nesprendžia.
Vienintelis geras dalykas – laikinai Lietuvoje esantys ir dirbantys asmenys, kurie būdavo „pakabinti“ pensijų sistemoje, tarsi vaiduokliškame režime, kai šiek tiek įmokų sumokėta ir prikaupta, bet po kurio laiko asmuo grįžta į gimtąją šalį ir toliau nei kaupia, nei gauna tos vertės.
Kita vertus, jei jau sprendžiame užsieniečių problemą, tai emigravusių žmonių problemos – ne: yra daug neaktyvių sąskaitų, kai jau įmokos nebyra, nes žmonės emigravę, o jų sąskaitos čia likusios, o jos nėra perkeliamos, nėra ir galimybės nutraukti ir išmokėti“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo G. Paluckas.
Dideli pokyčiai supurtytų pensijų sistemą
Vilniaus universiteto afilijuotasis profesorius, ekonomistas ir vienas iš Lietuvos pensijų sistemos kūrėjų Teodoras Medaiskis sutinka, kad šie siūlymai yra tik kosmetiniai.
„Gerai, kad jie nėra radikalūs. Manau, nėra tokių didelių bėdų pensijų kaupimo sistemoje, kad reikėtų kažką radikaliai keisti“, – laidoje „Delfi tema“ sako jis.
Finansų analitikų asociacijos vadovas Mindaugas Vaičiulis prideda, jog dideli pokyčiai supurtytų visą pensijų kaupimo sistemą.
„Kurią problemą iš viso sprendžia pensijų fondai? Matyt, senėjimo ir didesnių pensijų, sulaukus pensinio amžiaus, tai nuo to reikėtų atsispirti. Šie siūlomi pokyčiai skirti patobulinimui. Svarbu, kad betobulinant nebūtų supurtyti pačios pensijų reformos pamatai ir pati mintis, kodėl ji buvo pradėta prieš 20 metų.
Šiuo metu visuomenės susidomėjimas išaugęs, nes praėję metai buvo nuostolingi – krito ne tik akcijos, bet ir obligacijos. Tačiau po kritimo finansų rinkose paprastai būna augimas. Istorija rodo, kad investuojant per dešimtmečius, iš to yra uždirbama. O pensijų fondas yra būtent pačio ilgiausio laikotarpio investavimo priemonė“, – dėsto jis.
Laidoje atkreipus dėmesį, kad kai kurie gyventojai, ypač priešpensinio amžiaus ar jau tokio sulaukę, neturi laiko laukti, kol jų nukritusios pinigų vertės atsistatys, pašnekovas sako, kad žmonės nėra verčiami pirmą mėnesį, suėjus pensiniam amžiui, iškart įsigyti pensijų anuitetą.
Kodėl žmonėms neleidžia pasitraukti iš kaupimo?
Be kita ko, viešoje erdvėje po SADM siūlymų buvo kilusių diskusijų, kad pateikti siūlymai beveik nesprendžia jau anksčiau, dar prieš reformą, kaupti pensijai pradėjusių gyventojų padėties. Ministerija sako, kad laukiama Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, ar galima gyventojams leisti pasitraukti iš kaupimo.
„Klausimas, galima sakyti, ir filosofinis, ir juridinis, jei Konstitucinis Teismas pasisakys, – ar sulaukus pensinio amžiaus, žmogus gali pasiimti ir kokią sumą. Jei kaupei dešimtmečius ir buvo apribotas pasinaudojimas, matyt, tam ir skirta pensijai. Vis tik gauti sumą ir ją išleisti savo nuožiūra, galbūt dalis lėšų būtų iššvaistyta. O po to 20–30 ar daugiau tokie gyventojai galiausiai taptų našta valstybei ir „Sodrai“, kuri moka valstybinę pensiją“, – teigia M. Vaičiulis.
Profesorius T. Medaiskis mano, kad nereikėtų leisti gyventojams kada jie nori pasitraukti.
„Vis dėlto kaupiama pensijai, jei norite turėti santaupų, kurias būtų galima bet kada pasiimti, tada tam yra terminuoti indėliai, daug visokių investicinių priemonių. O čia jūs pasisakėte, kad kaupsite pensijai, tokiu atveju ir sulaukite pensinio amžiaus, kad ją gautumėte, ir ne vienkartine išmoka, o ilgalaike periodine išmoka, nes pensija turi būti mokama tokiu būdu.
<...> 5–7 tūkst. eurų išmoka – ne pensija. Kontraktas buvo, kad kauptum pensijai ir prie „Sodros“ pensijos gautum papildomą tam tikrą išmoką. Tokios sutarties ir reikėtų laikytis. Tie 5 tūkst. eurų gali būti labai greitai neracionaliai išleisti, o paskui liks tik vienintelė „Sodros“ pensija, kuri nesakau, kad bus nepakankama, bet bus mažiau. <...>
Dabartinės vienkartinės išmokos – laikinas dalykas, nes sukauptos nedidelės sumos, kad anuitetas būtų pakankamo dydžio, – mokėti kelis eurus per mėnesį yra neracionalu. Kai bus sukauptos pakankamai didelės sumos, tai kitaip nei anuitetinės išmokos ir neturėtų būti iš pensijų fondų“, – pažymi ekonomistas.
Medaiskis: kodėl tada neleidžiama pasitraukti iš „Sodros“?
Socialdemokratas G. Paluckas tam prieštarauja.
„Klausimas turi stiprų moralinį ir filosofinį pagrindą – ar taikyti apribojimą disponuoti savo sukauptu turtu. Jei kalbame apie tam tikrus prievartos elementus – laikyti, automatiškai įtraukti ir neleisti išeiti iš pensijų fondų, turėtume kalbėti apie tam tikras garantijas. Privatūs pensijų fondai negali teikti jokių garantijų. Jų sukauptų investicinių vienetų vertė priklauso nuo situacijos rinkoje – akcijos kyla ar leidžiasi, nors ilgalaikėje perspektyvoje, tikėtina, viskas augs, bet, kaip žinia, pensinis amžius ar kitos aplinkybės ne visada leidžia laukti.
Yra dar vienas momentas – įvairūs šeimos ar asmens gyvenimo atvejai ar etapai. Jei traktuojame II pensijų sistemą kaip privatų kaupimą, todėl norėtume, kad privačiai lėšas sukaupęs asmuo turėtų galimybę prisiimti atsakomybę, kada jas panaudoti“, – dėsto Seimo narys.
„Jei tai dėl moralės, kaip sakote, tai iš „Sodros“ leiskite išeiti, jei labai reikia tų pinigų. Juk „Sodrai“ dvigubai daugiau mokame, bet juk neleisite iš „Sodros“ išeiti“, – pabrėžia T. Medaiskis.
Visgi G. Palucko teigimu, negalima lyginti pensijų fondų ir „Sodros“ sistemų: „Su „Sodra“ – visiškai kita istorija, nes pinigai, kurie papuola į „Sodrą“, nėra mano ar jūsų, o tų asmenų, kurie yra pensijoje. Tai solidarumo ir perskirstymo sistema, ten įgyjame teisę į pensiją senatvėje, bet nekaupiame eurų tokiu būdu kaip pensijų fondų sąskaitose. Todėl nedėčiau lygybės ženklo tarp šių sistemų.“
Finansų analitikų asociacijos vadovas M. Vaičiulis pridūrė, kad ypatingus atvejus, kada būtų leidžiama atsiimti sukauptus pinigus, reikėtų tiksliai apibrėžti, bet vis dėlto jis nemano, kad reikėtų tai leisti.
„Kalbant apie tai, kad būtų galima atsiimti sukauptas lėšas ypatingais atvejais, reikėtų apibrėžti juos. Deja, žmogaus psichologija veikia, kad tuo metu atrodo, kad yra kritinė padėtis, deja, po metų gali ateiti dar blogesnė padėtis, nes artėjant senatvei, visi sunkumai tik ir kaupiasi, žmogus netenka darbo ir padaugėja ligų. Todėl pensijos reikės jam sulaukus senatvės“, – pažymi jis.
Kokie pokyčiai laukia dėl automatinio įtraukimo
Pašnekovai laidoje aptarė ir siūlymus dėl gyventojų automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą.
„Manau, kad automatinis įtraukimas yra pagrįstas, jis nėra toks primygtinis ir priverstinis – yra pusę metų persigalvoti, reikėtų tik daugiau informacijos žmonėms apie tai. Man atrodo, kad žmonės, nors save įsivaizduoja kaip racionalius, bet jie iki galo tokie nėra, todėl primygtinas pasiūlymas dalyvauti yra visiškai pateisinamas.
Pavyzdžiui, „Sodroje“ žmonės automatiškai yra įtraukiami, kai tik pradeda gauti darbo pajamas, ir niekas to klausimo nekvestionuoja – reikia mokėti socialinį draudimą, kad vėliau gautum pensiją“, – atkreipia dėmesį VU profesorius T. Medaiskis.
Vertindamas papildomus kelis mėnesius, kurie siūlomi SADM, apsispręsti dėl kaupimo pašnekovas mano, kad jų gyventojams nereikia: „Keli mėnesiai apsigalvojimui – keisti, yra pusę metų apsigalvojimui. Reikia, kad žmonės būtų informuojami, gal ir sukurti atitinkamai svetainę, kad automatiškai įtrauktasis galėtų visada pasižiūrėti, kokios naudos, žalos, kas ką sako, bet per tą pusę metų apsigalvotų be šių kelių papildomų mėnesių, kada jau pamačiau savo pinigus. Tai truputį juokinga.“
M. Vaičiulis mano, kad du „Sodros“ kvietimai prisijungti prie kaupimo yra nedidelis, bet racionalus pakeitimas.
„Turbūt antrasis įtraukimas – primygtinis raginimas elgtis racionaliai, nes Lietuvos mastu žmonėms, kurie pasirinks kaupti pensijų fonduose greta „Sodros“ pensijos, tai padidins pensiją, todėl tai yra pakartotinis įkyrus įtraukimas. Bet dviejų kartų tikrai pakanka. <...> Jaunimui, kuris pradeda darbą, priminimo „kaupk pensiją kuo anksčiau“, manau, reikia“, – svarsto jis.
T. Medaiskis jam pritaria: „Reikia, nes motyvuoja. Jie (jaunuoliai – red.) galvoja: pensijos nesulauksiu, manęs tai neliečia, ji dar toli, todėl nerūpi. O paskui, kai pradeda rūpėti, būna vėlu.“
Paluckas: žmonės net nežino, kad yra įtraukti
Socialdemokratas G. Paluckas tam nepritaria.
„Jauni finansiškai išprusę žmonės dažnai kreipiasi, jie aiškiai sako: manęs automatiškai įtikinėti, jog verta kaupti pensijai, nereikia, nes žinau, ką darau, kaupiu ir investuoju, ir išvardija keletą instrumentų, todėl čia pažeidžiamas tam tikras savarankiškumo ir laisvės pasirinkti pojūtis. Čia yra stipru moralinis užtaisas.
Nereikia manipuliuoti momentais, kad tai priminimas ar kvietimas, tai yra automatinis įtraukimas ir suteikta teisė atsisakyti. Bet sužinojimas, kad tu dalyvauji pensijų kaupime ateina per sumažėjusią atlyginimo dalį. Bet kadangi atlyginimai greitai šokinėja, yra motyvacinės sistemos, dažnas žmogus sako, kad net nepastebėjo, kad dalyvauja pensijų kaupime, o paskui nebeturi laiko išeiti, nes jau lėšos pervestos į pensijų fondą“, – pabrėžia politikas.
„Jei žmogus nežino, kad yra įtrauktas, tai yra komunikacijos problema. Besąlygiškai turi būti taip, kad žmogus žinotų, kad yra įtraukiamas ir turi pusmetį sprendimui priimti“, – priduria T. Medaiskis.
Finansų analitikų asociacijos vadovas atkreipia dėmesį, kad tokių finansiškai išprususių žmonių, kurie savarankiškai galėtų kaupti ir investuoti pinigus senatvei, Lietuvoje – mažuma ir siekia apie 10 proc.
„Suteikti jiems teisę sąmoningai spręsti, bet pamiršti likusius 90 proc., kurie per mažai supranta finansus, ir palikti juos atsitiktinumui nereikėtų. Valstybė, būdama įkyri, pasirūpina daugeliu atveju žmonėmis, kurie sulauks pensijos“, – aiškina M. Vaičiulis.
„Tai – viešas interesas, kad ateityje žmonės būtų aprūpinti. Todėl valstybė turi teisę taikyti tam tikrus metodus“, – mano ekonomistas T. Medaiskis.
