Žmogus sako, kad nebuvo informuotas
Rolandas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja nuo 2006 metų, tačiau 2019 metais žmogus sustabdė kaupimą. Nuo pernai liepos jis atnaujintas.
Vyras pasakoja, kad iš pokalbių su pensijų fondo bendrove buvo supratęs, jog prasmingiau yra stabdyti kaupimą, užuot visai iš jo pasitraukus, tačiau dabar gailisi savo sprendimo.
„Gerai, sustabdžiau, ir turbūt kaip daugelis Lietuvos piliečių įsivaizdavau, kad, jeigu kažkas norėtų kokiais nors tikslais pasiūlyti man investuoti mano pinigus, šiaip ar taip, mano sutikimas reikštų mano parašą. Aš šventai tikėjau, kad civilizuotoje valstybėje kitaip būti negali: jeigu kažkas nusprendžia imtis veiksmų, reikia mano sutikimo‟, – pasakoja Rolandas.
Jis pripažįsta girdėjęs diskusijų apie tai, kad „kažkas kažkur įtraukiama‟, bet per daug nesigilinęs, nes, visų pirma, manė, kad savo problemą išsprendė, o be to, ji nebuvo tarp prioritetinių jo gyvenimo klausimų. Kartu jis girdėjęs, kad ir pagal amžių – vyresnis nei 40 metų – dėl to rūpintis jau neturėtų.
„Jokio raštiško pranešimo aš tikrai negavau, niekam, jokiam kurjeriui nepasirašiau, kad jis man pristatė kokį nors registruotą laišką, juo labiau nepasirašiau jokio dokumento, kad norėčiau būti grąžintas į antros pakopos pensijų kaupimą.
Nieko panašaus nebuvo ir staiga – man darbovietėje buhalterė pernai liepos mėnesį praneša, kad iš manęs reikia, pasirodo, išskaičiuoti daugiau pinigų mokesčiams, grubiai tariant. Labai nustebau, kodėl. Pasirodo, esu įtrauktas‟, – sako pašnekovas.
Žmogus sako, kad iš pradžių neturėjo laiko aiškintis, kodėl taip nutiko, todėl jis delsė dar porą mėnesių. Dabar nuo atlyginimo jam nuskaičiuoja apie 30 eurų per mėnesį. Rolandas sako, kad neplanavo atnaujinti savo kaupimo.
„Kai žmogus, geriau išmanantis finansus negu aš, sako, kad kam visiškai pasitraukti, jeigu galima sustabdyti ir kad niekaip be mano žinios manęs negrąžins, aš patikėjau, pasitikėjau ir sutikau. Tai, pasirodo, be reikalo sutikau‟, – sako vyras.
„Sodra‟: bendros frazės netinka
Rolandas kreipėsi šiuo klausimu į „Sodrą‟, prašydamas „atšaukti įtraukimą į antrosios pensijų pakopos kaupimą, kuris buvo atliktas be mano sutikimo‟.
„Sodra“ atsakė, kad viena vertus, atsisako nagrinėti prašymą dėl dalyvavimo kaupimo sistemoje nutraukimo, nes tai nepriklauso įstaigos kompetencijai: kaupimo sutartis sudaroma su pensijų kaupimo bendrove.
Kita vertus, „Sodra‟ teigė, jog 2022 metų sausį žmogui buvo suformuotas pasiūlymas automatiškai atnaujinti pensijų įmokų pervedimą nuo tų pačių metų liepos. Pranešimas sausį buvęs išsiųstas per EGAS į asmeninę sąskaitą, o balandį – registruotu paštu gyvenamosios vietos adresu.
„Šiuo pranešimu Jūs buvote informuotas apie automatinį pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą, (...) tačiau prašymo dėl pensijų įmokų mokėjimo sustabdymo iki nurodytos datos (iki 2022-06-30) Jūs nepateikėte. Remdamiesi pirmiau išdėstytais motyvais, nusprendžiame netenkinti Jūsų 2022-11-08 prašymo dalyje dėl pensijų įmokų pervedimo sustabdymo – Jūsų pensijų įmokų pervedimo į pensijų fondą stabdymas Registre nebus įregistruotas‟, – teigiama atsakyme žmgui.
„Sodra‟ pabrėžia, kad jeigu žmogus neaišreiškė savo atsisakymo, nes buvo iškilę svarbių priežasčių, tuomet reikia pateikti tai įrodančius dokumentus.
„Pažymėtina, kad bendro pobūdžio teiginiai pateisinančia priežastimi nelaikytini. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažintos individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai sukliudė Jums per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į Fondo valdybą dėl dalyvavimo pensijų kaupime stabdymo‟, – rašoma atsakyme.
Dar priduriama, kad pensijų kaupimo dalyvis turi teisę laikinai, ne daugiau kaip 12 mėnesių ir ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį, sustabdyti pensijų įmokų pervedimą.
„Sodra‟ papildomai „Delfi‟ komentavo, kad reikiama informacija pasiekia daugumą pensijų kaupimo dalyvių, bet kai kuriais atvejais gali ir nepasiekti. Pavyzdžiui, nurodyti neteisingi ar netvarkingi asmens duomenys, įskaitant ir gyvenamos vietos deklaravimo teisingumą ir tvarkingumą.
Įstaiga taip pat išvardijo priežastis, dėl kurių galėtų svarstyti galimybę stabdyti kaupimą:
- žmogus neperskaitė pranešimo, siųsto per EGAS ir jam nebuvo įteiktas pranešimas, siųstas registruota pašto siunta (siunta buvo grąžinta sunaikinimui, įteikta kitam asmeniui, pristatyta į gaunamųjų laiškų dėžutę, kaip paprasta (neregistruota) korespondencijos siunta),
- pranešimas nebuvo išsiųstas registruota pašto siunta (asmuo nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos arba asmuo buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą),
- asmuo nurodė svarbias priežastis, pagrįstas dokumentais, dėl kurių prašymo stabdyti pensijų įmokų pervedimą negalėjo pateikti iki birželio 30 dienos, pavyzdžiui, asmuo nuo sužinojimo momento ilgą laiką gydėsi, turėjo ilgalaikį nedarbingumą, buvo išvykęs į ilgalaikę komandiruotę užsienio valstybėje ir pan.
Jeigu asmuo delsė ir dėl pensijų įmokų pervedimo sustabdymo į „Sodrą“ kreipėsi praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo liepos 1 dienos, papildomai vertinamas asmens darbo užmokestis – jeigu asmuo daugiau kaip 6 mėnesius gavo darbo užmokestį, iš kurio buvo išskaičiuojamos pensijų įmokos, dalyvavimas pensijų kaupime nestabdomas.
Lietuvos paštas naujienų portalui teigė, kad registruotas laiškas buvo įteiktas pašto skyriuje, esančiame Vilniuje, 2022 metų gegužės 9 dieną.
„Parašas taip pat padėtas. Skundo tiek iš gavėjo, tiek iš „Sodros“ pusės dėl šio laiško nesame gavę‟, – sakoma Lietuvos pašto atsakyme.
Kaip minėta, Rolandas tikina, kad parašo niekur nedėjo ir laiško negavo.
Ar bendrovė gali nutraukti sutartį?
„Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis, paklaustas, ar gali pati bendrovė nutraukti kaupimą žmogaus prašymu ir ko tam reikia, sako, kad bendrovė to padaryti negali, tačiau yra numatyta išimtis, kada galima kreiptis į „Sodrą‟, jei praleistas terminas, tai numatyta Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje. Jos jau aptartos.
„Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos‟, – sako T. Gudaitis.
Jis priduria, kad valstybės biudžeto lėšomis sumokėtoms pensijų įmokoms galioja tokia pat tvarka.
„Be to, kaupimas galėtų nutrūkti ir teismo sprendimu‟, – komentuoja T. Gudaitis.
Į klausimą, ar pastaruoju metu sulaukia daugiau kreipimųsi dėl įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, jis teigė, kad to nepastebi.
„Kažkiek yra išaugęs klientų susidomėjimas galimybe stabdyti įmokas laikinai (12 mėn.). Be to, tikėtina, kad nemaža dalis paklausimų tenka „Sodrai“, kuri vykdo įtraukimą į antrą pensijų pakopą‟, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas.
„Sodra‟ į klausimą, ar gali pati kaupimo bendrovė nutraukti sutartį, sako negalinti to pakomentuoti, nes nėra kaupimo sutarties šalis.
„Pensijų kaupimo dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Vėliau tokia sutartis gali būti nutraukta (pripažįstama negaliojančia) tik teismo sprendimu (kai teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia, pensijų kaupimas baigiasi)‟, – aiškina „Sodra‟, pateikdama nuorodas į konkrečius įstatymus.
Pasak jos, pernai dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo ir pensijų įmokų pervedimo sustabdymo kreipėsi 4078 žmonės. Duomenų, kurių asmenų daugiau, – sustabdžiusių dalyvavimą pensijų kaupime ar įtrauktų į pensijų kaupimą, – pateikti įstaiga negali, nes tokios statistikos nėra.
Pagal įstatymą, į pensijų kaupimą įtraukiami asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus. Todėl žmonės, kuriems sausio 1 dieną yra daugiau kaip 40 metų, į pensijų kaupimą neįtraukiami. 40 metų amžiaus riba netaikoma tik tiems asmenims, kurie 2019 metais sustabdė pensijų įmokų mokėjimą ir 2022 metais pensijų įmokų mokėjimas jiems buvo atnaujintas.
Dar negalvojo, kokių veiksmų imsis
Rolandas sako dar išsamiai neapgalvojęs, ką darys toliau.
„Lietuvoje egzistuoja netgi toks dalykas kaip individualus skundas Konstituciniam Teismui (…). Pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su teisininkais, tam reikia rasti ūpo ir laiko, tai nežinau, ar esu linkęs imti atostogų tam, kad galėčiau sutvarkyti problemą, kurią man sukūrė valstybė‟, – sakė žmogus.
„Aš save laikau neinformuotu. Apie tokį svarbų dalyką, kaip pinigų nuskaičiavimas, turėjo informuoti kitaip, turbūt registruotu laišku, kur būčiau pasirašęs, kad tikrai gavau. Bet šiaip turėjo būti mano fizinis ar elektroninis parašas. Aš įsivaizduoju, kad tokie sprendimai, be asmens sutikimo su parašu, neturėtų būti daromi. Niekaip nesuprantu, kaip teisinėje valstybėje taip yra įmanoma‟, – teigė Rolandas.
Paklaustas, ką patartų kitiems žmonėms, jis sako, jog siūlytų atidžiau stebėti, ką daro jų rinkti atstovai Seime.
„Nes čia buvo įstatymo pakeitimas, kuris leido valstybei sukčiauti, trumpai tariant. Tą įstatymų pakeitimą padarė buvusios kadencijos valdžia, dabartinės kadencijos valdžia labai nenori ką nors keisti ir susidaro įspūdis, kad čia yra lobizmo padariniai tų, kurie suinteresuoti šita antra pensijų pakopa‟, – sako Rolandas.
Teisininko komentaras: beveik neįmanoma
Advokatas Arvydas Budnikas sako, kad žmonės domisi galimybe išeiti iš sistemos, tačiau tai padaryti labai sunku.
„Kreipęsi tikrai yra ne vieną kartą. Žmonės yra įtraukiami į tą pensijų kaupimą iš esmės kaip ir automatiškai, ir kai kurie per tas 30 dienų neišreiškia noro nutraukti sutartis. Paskui susiima, galvoja, kad nebenori kaupti lėšų tuose fonduose. Bet nutraukimas iš esmės yra sudėtingas ir beveik neįmanomas‟, – sako advokatų profesinės bendrijos „Budnikas ir partneriai‟ teisininkas.
Jis taip pat teigė, kad viena iš galimybių yra apeliuoti į tai, jog žmogus pagrįstai negalėjo sureaguoti per 30 dienų.
„Teismų praktika – žmonės iš esmės nelaimi tokių bylų ir vienintelė realesnė galimybė nutraukti, tai Pensijų kaupimo įstatymo 6 str. 6-oje dalyje nurodyta, kad asmuo gali atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu dėl svarbių priežasčių negalėjo per nustatytą 30 dienų terminą atsisakyti tos sutarties, bet tokiu atveju tada reikia kreiptis į „Sodrą‟, pateikti prašymą, nurodyti, kodėl asmuo per 30 dienų nespėjo atsisakyti ir tada „Sodros‟ darbuotojas sprendžia, ar leisti išeiti iš kaupimo, ar ne.
Iš esmės, jeigu nusprendžia, kad priežastys yra nepateisinamos, tada priima neigiamą sprendimą, – asmuo negali atsisakyti kaupimo, tą sprendimą gali nebent skųsti teismui‟, – kalbėjo advokatas.
Jo žiniomis, atvejų, kai žmonėms pavyko pasitraukti iš kaupimo, yra labai mažai.
„Nėra daug atvejų, kai buvo pavykę nutraukti. Yra vienas atvejis, kai asmeniui išvis nebuvo pateikta pensijų kaupimo sutartis, ir, pasirodo, niekas jos neturėjo. Tai kada niekur nebuvo rasta sutartis, tada leido asmeniui išeiti. Bet iš esmės, beveik neįmanoma nutraukti‟, – teigia A. Budnikas.
Teisininkas: remtis „negautu pranešimu“ gali būti laiko gaišimas
Kalbant konkrečiai apie Rolando atvejį ir mėginant bylą grįsti ginču dėl to, ar žmogus buvo informuotas apie kaupimo atnaujinimą, ar nebuvo, – advokatas sako, kad tai būtų daugiau laiko gaišimas, nors galbūt maži šansai ir egzistuoja.
„Tikimybės silpnos. Jeigu institucija įrodo, kad kažkokiu būdu siuntė, tarkime, arba elektroniniu laišku, arba registruotu, arba per tą „Sodros‟ savitarnos sistemą ir jeigu institucija įrodys, kad buvo išsiųstas laiškas, arba kad savitarnoje buvo pateikta ir asmuo buvo jungęsis, tai šansai nelabai realūs‟, – sako teisininkas.
Jis pateikė analogiją su nuobaudomis už administracinius nusižengimus – aiškinimai, kad žmogus jų negavo, nepadės.
„Lygiai taip pat su tuo pensijų kaupimu: jeigu įrodys, kad laiškai – kad ir elektroniniai – buvo išsiųsti ir kad institucija negavo pranešimų, jog tas elektroninis laiškas nepristatytas, tai yra laikoma, kad jis yra pristatytas.
Esu susidūręs, buvo atėjęs žmogus, padiskutavome, bet sakiau, kad nelabai patariu ginčyti šiuo pagrindu, nes sugaiš laiką ir nelabai bus perspektyvų. Nes jeigu būtų taip paprasta, tai daug kas taip ir nusitrauktų (pensijų kaupimą – red.), sakytų „negavau ir tiek‟, – kalbėjo advokatas.
Galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą jis taip pat vertino labai santūriai.
„Yra tos galimybės kreiptis, bet kažkokios Konstitucinio Teismo praktikos dabar šiuo klausimu nėra‟, – sako A. Budnikas.
Žmogus siūlo bausti politikus balsavimu
Rolandas ir pats nepiešia pernelyg optimistinio paveikslo, galvodamas apie tolesnius veiksmus.
„Pagrindinis dalykas – bausti politikus už tokius sprendimus, bausti balsuojant, bet kartu, jeigu yra galimybė, eiti teisinio nagrinėjimo keliu. Raginčiau tai daryti. Tiesiog, kiek aš žinau, kai kam šią problemą yra pavykę išspręsti, bet tiems, kurie ėjo įkandin, nebepavyko.
Tai šitoje vietoje, matyt, tie politikai, kurie sukčiauja valstybės vardu, sukalė tam tikrus saugiklius, kad žmonėms nepavyktų iš šitų spąstų ištrūkti‟, – konstatuoja pašnekovas.
„Sodra‟, beje, paaiškino, kad įsigaliojus Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimui, nuo 2019 metų sausio iki tų pačių metų birželio pabaigos tam dalyviui, kuris pensijų kaupimo sutartį sudarė iki 2018 metų pabaigos, buvo galima rinktis: jis galėjo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime visa apimtimi (sukauptos lėšos grąžinamos „Sodrai“ ir asmuo laikomas nedalyvavusiu pensijų kaupime).
Arba žmogus galėjo stabdyti neterminuotai pensijų kaupimo įmokų pervedimą, o jam 3 kartus kas trejus metus būtų siūloma automatiškai atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.
Pernai atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą atsisakė 82 proc. pensijų kaupimo dalyvių, kurie 2019 metais buvo sustabdę pensijų kaupimo įmokų pervedimą.
Naujausi siūlymai tobulinti sistemą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pirmadienį pristatė siūlymus, kaip koreguoti įtraukimą ir kaupimą antrojoje pensijų pakopoje.
Atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime asmuo, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą. Naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime. Dalyviai, kurių sutartys sudarytos iki 2018 metų, susistabdę kaupimą, automatiškai į sistemą pakartotinai nebebūtų įtraukiami.
Sukaupusieji iki 10807 eurų, galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį – dėl šių ir kitų antros pakopos pensijų sistemos pakeitimų sutarta su suinteresuotomis institucijomis, pranešė SADM. Siūlymai bus teikiami Vyriausybei.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė šiuos siūlymus laiko tik minimaliais ir ragina užtikrinti žmonėms galimybę savanoriškai spręsti dėl dalyvavimo sistemoje arba iš jos pasitraukti.
Papildomas kaupimas antroje pensijų pakopoje Lietuvoje prasidėjo 2004 metais. Nuo 2019 metų į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje).
