Toliau priversta kaupti
Ponia Danutė nuo 2004 m. papildomai kaupia pensijai II pakopoje. Sulaukusi pensinio amžiaus ji nusprendė dar dirbti, tačiau nesupranta, kodėl kas mėnesį pensijų kaupimo bendrovė toliau nuo atlyginimo nuskaičiuoja apie 55 eurus.
„Sulaukus pensinio amžiaus buvau 12 mėnesių sustabdžius įmokų mokėjimą, manydama, kad kas nors pasikeis per tą laikotarpį. Kadangi Pensijų išmokos sutarties sudaryti nenoriu, dar dirbu, tai ir pensijai priverstinai kaupiu.
Į II pakopos pensijų fondus kas mėnesį nuo atlyginimo pervedama apie 53-56 eurus. Jei pasirašyčiau sutartį, tai periodinėmis išmokomis gaučiau apie 27-29 eurus per mėnesį, priklausomai nuo fondo vieneto kainos, kuri gali kažkiek svyruoti. Tos išmokos neindeksuojamos, t. y. jos bus ir po 20 metų tokios pat, nes priklauso tik nuo fondo vieneto kainos.
Per pastaruosius 2,5 metų, kai sulaukiau pensinio amžiaus, viskas pabrango, perkamoji galia sunyko kone perpus. Tai ką galėjau nupirkti už tuos 27 eurus prieš dvejus metus, dabar nė pusės nebenupirkčiau! O ką benupirksiu po 20 metų, tik spėlioti galiu“, – nusivylimo neslepia moteris.
„Blogiausia, kad iš pensijų fondų, jei žmogus sulaukęs pensinio amžiaus lieka dirbti, neleidžiama pasitraukti ir nebemokėti įmokų. Reikia arba sudaryti pensijų išmokos sutartį, arba mokėti įmokas toliau, o tai reiškia ir toliau maitinti pensijų fondo valdytojus. Tiesa, yra dar vienas variantas – išeiti iš darbo“, – priduria ji.
Jaučiasi apgauta valstybės
Pensijų kaupimo sutartį su SEB pasirašė ir pensijai kaupti ponia Danutė pradėjo 2004 m. Ji pažymi, kad tuo metu kaupimo sąlygos buvo visai kitokios. Moteris jaučiasi apgauta, mat šiuo metu negali pasiimti visų sukauptų pinigų, nors kai pradėjo kaupti pensijai, tokį lūkestį ir sąlygas turėjo.
„Yra sakančių, kad reikėjo prisiimti riziką, pasirašant sutartį. Taip, riziką prisiėmiau, bet 2004 m., skatindama sudaryti pensijų kaupimo sutartis II pensijų pakopoje valstybė siūlė sąlygas, kurias atsakingai įsivertinau ir priėmiau.
Sąlygos buvo tokios, kad sulaukus pensinio amžiaus ir sukaupus iki 35000 litų, galėsiu pasirinkti: arba pasiimti visą sukauptą sumą, arba gauti pensiją periodinėmis išmokomis. Apskaičiavau, kad tikrai nesukaupsiu 35000 litų, tad kaupiau su viltimi, kad sulaukus pensinio amžiaus pasiimsiu visą sumą, kurią jau tada žinojau, kur panaudosiu“, – pasakoja senjorė.
Negali atsiimti visos sumos
Anot jos, iki pensijų reformos 2020 m. sausio 1 d. taip ir buvo, išėjusieji į pensiją iki šios datos galėjo pasiimti visą sukauptą sumą, tačiau jos atveju pensinis amžius suėjo tik 2020 m. rugsėjį, o nuo liepos mėn. atsiimti visą sumą buvo galima tik sukaupus iki 5000 eurų. Jos sukaupta suma viršija šią ribą.
„Valstybė be skrupulų vienašališkai pakeitė „žaidimo taisykles“ ir mus apgavo, nebijau šio žodžio. Tiesa, per tą laikotarpį, kai pradėjau kaupti, buvo galima bent du kartus pasitraukti iš fondų, bet kadangi nebuvo nė kalbos, kad sukauptų visų (iki 10 000 eurų) pinigų per kartą neatiduos, likau ištikima savo dar 2004 m. prisiimtai rizikai ir likau kaupime su viltimi ir lūkesčiu, kad 2020 m. rugsėjį, kai sueis mano pensinis amžius, iš II pensijų pakopos išeisiu su tuo, ką sukaupiau nuo 2004 m.“, – pažymi Danutė.
Moteris skaičiuoja, kad valstybė prie jos kaupimo II pakopos pensijų fonde pradėjo prisidėti po 10 metų nuo kaupimo pradžios, t. y. nuo 2014 m. Nuo tada iš biudžeto pridėjo 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o nuo 2016 m. – 2 proc. nuo VDU/ Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad tokia pačia dalimi ir ji pati prisidėjo prie kaupimo savo lėšomis, remiantis modeliu „2+2+2“, o nuo 2019 m. pradėjo kaupti maksimaliai 3 proc. savo lėšomis ir 1,5 proc. prisidėjo valstybė.
„Taigi 10 pirmų metų kaupiau be valstybės „pagalbos“, ir tik likusius 6 metus valstybė prisidėjo procentaliai perpus mažesne dalimi nei aš pati, bet kažkodėl leido sau nuspręsti, kad turi teisę su mano pinigais elgtis kaip jai patogiau. Rašau 6 metus, nes mano kaupimas II pakopos fonde turėjo baigtis su išėjimu į pensiją, o nesibaigė ne dėl mano noro ar nenoro, bet prievartos iš valstybės pusės“, – pabrėžia Danutė.
Sumažėjo ir „Sodros" pensija
Maža to, ji atkreipia dėmesį, kad dėl kaupimo II pensijų pakopoje sumažėjo jos „Sodros“ pensija, tačiau kiek – neaišku.
Senjorę piktina fondų valdytojų atstovų pasisakymai apie II pakopos pensijų fondų tikslą kaupiančiajam neva uždirbti maksimalią grąžą. Ji skaičiuoja, kad jos sukaupti pinigai gerokai nuvertėjo: nuo 2004 m. pervesta įmokų suma – 7208 Eur, o turimų fondo vienetų vertė šiuo metu siekia 6801 Eur.
„Tai ne kas kita, kaip juodas minusas, mano sukaupta suma nuo 2004 metų yra 407,05 eurais mažesnė nei įmokėta, aišku, su valstybės paskata, kuri, dar kartą pabrėšiu, atsirado tik nuo 2014 m. Ką jūs vadinate „maksimalia grąža“? Jei „maksimali grąža“ jums, fondų valdytojams, tai taip, nes jūsų pelnai atima žadą.
10 metų mokėjau įmokas į II pakopos pensijų fondus, susimažindama savo „Sodros“ pensiją! Šiai dienai apgauta valstybės, turiu sumažintą „Sodros“ pensiją, sukauptų pinigų, pagal pasirašytą 2004 m. sutartį, neatgaunu, o su man siūlomais grašiais periodinių išmokų forma nesutinku, nes tai niekaip neatliepia mano teisėtų lūkesčių“, – akcentuoja Danutė.
Moterį piktina ir pensijų fondų valdytojų ir valdančiųjų paaiškinimai, kad leidus pensininkams pasitraukti iš kaupimo ir pasiimti visas sukauptas sumas, šie būtų iššvaistyti.
„Ar ne ciniškai skamba valdančiųjų paaiškinimas, kad leidžiant pensininkams išeiti iš fondų su didesnėmis sumomis, juos sužlugdytų. Va ir atsakymas, kad labiau rūpinamasi ne žmonėmis, o pensijų fondo valdytojais, jų gerove. Kitaip sakant, reikia gelbėti fondus pensininkų sąskaita“, – mano ji.
Neseniai pasirodžiusius Lietuvos banko siūlymus dėl pensijų sistemos tobulinimo ji laiko akivaizdžiu atstovavimu vienai interesų grupei: „Panašu, kad Lietuvos bankas dirba ne Lietuvos žmonėms, o tam tikroms verslo struktūroms. Tarp jo siūlymų nėra nei siūlymo leisti pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos kaupimo, nei stabdyti automatinį įtraukimą.“
Ji įsitikinusi, kad daliai kaupiančiųjų turi būti sudaryta galimybė pasitraukti iš kaupimo.
„Juk vieną kartą atsisakę kaupimo žmonės nebeturėtų būti vėl automatiškai įtraukiami, nes jiems yra palikta galimybė bet kuriuo metu savanoriškai įsitraukti į kaupimą. Tiems, kurie buvo įtraukti automatiškai, turi būti sudaryta galimybė pasitraukti iš fondų, kaip ir tiems, kurie savanoriškai pasirinko kaupti II pakopos pensijų fonduose vienomis sąlygomis, o pakeitus įstatymus, liko valstybės kaitaliojamų įstatymų įkaitais. Teisinėje demokratinėje valstybėje žmonės neturi būti diskriminuojami“, – pabrėžia ji.
Kodėl dirbantys senjorai toliau moka įmokas?
Ponios Danutės išsakytus pastebėjimus ir kritiką pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) bei SEB bankas. Pastarasis teigia negalintis komentuoti konkrečios klientės situacijos, nes tai esą riboja asmens duomenų apsaugos reglamentas bei asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Pirmiausia jie paaiškino dėl toliau dirbančių pensinio amžiaus žmonių įmokų mokėjimo.
Anot SADM, teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja, kai jiems sukanka senatvės pensijos amžius.
„II pakopos pensijos išmokos kaupiamos tol, kol žmogui sukanka pensinis amžius ir jis su pensijų kaupimo bendrove sudaro pensijos išmokos sutartį. Jeigu jis šios sutarties nesudaro, laikoma, kad jis nukelia savo išmokos mokėjimo pradžią.
Pensijų kaupimo bendrovė prieš tris mėnesius iki senatvės pensijos amžiaus sukakties privalo informuoti dalyvį apie pensijų išmokų rūšis ir jo gavimo sąlygas bei tvarką. Jeigu asmuo nepasirenka gauti pensijų kaupimo išmokos, nes toliau dirba, kaupimas tęsiamas, t. y. toliau mokamos pensijų kaupimo įmokos, o sukauptas turtas investuojamas“, – rašo ministerija.
„Taisykles dėl automatinio įmokų mokėjimo, sulaukus pensinio amžiaus, numato ne atskirus fondus valdančios bendrovės, o Pensijų kaupimo įstatymas, kuriuo esame įpareigoti vadovautis.
Vyriausybė išmokų dydžius, pagal kuriuos nustatoma pensijų išmokos rūšis pensijos sulaukusiems II pakopos fondų dalyviams, indeksuoja kas trejus metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją.
Kalbant apie klientų informavimą dėl galimų pasirinkimų, teikiame individualią išsamią konkretaus kliento sukauptos pensijos apžvalgą SEB interneto banko skiltyje „Mano pensija“.
Čia klientai bet kuriuo metu gali atlikti su savo pensija susijusius veiksmus. Taip pat siūlome galimybę užsiregistruoti į asmeninę finansinę konsultaciją, o klientus, kuriems netrukus sueis pensinis amžius, informuojame tiesiogiai“, – komentuoja „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Tadas Peciukevičius.
SEB: reali sukaupto turto vertė didėjo
Jis primena, kad pensijų fondai investuoja, remiantis patvirtinta investavimo strategija, kuri paremta pagal gyvenimo ciklus – artėjant pensiniam amžiui, investuojama į konservatyvesnius finansinius instrumentus, t. y. investuojama į obligacijas, kurios yra mažesnės rizikos nei akcijos.
„Nors 2022 m. buvo netipiški, Lietuvos banko duomenimis, nuo pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios (2004 m.) iki 2022 m. pabaigos pensijų fonduose vieneto vertė kasmet padidėdavo vidutiniškai 4,7 proc., ir toks padidėjimas viršydavo atitinkamo laikotarpio vidutinę infliaciją.
Per trejus metus nuo įkūrimo iki 2022 m. nuosmukio SEB turto išsaugojimo fondo metinė grąža buvo apie 4 proc. ir viršijo to laikotarpio infliaciją, t. y. išmokos iš fondo augo greičiau negu kainų lygis šalyje, ir reali sukaupto turto vertė didėjo.
Analitikai prognozuoja, kad infliacija šalyje dar šiemet turėtų sumažėti iki vienženklio skaičiaus. Tuo pačiu metu obligacijų pajamingumas yra išaugęs, todėl tikėtina fondo grąža taip pat yra padidėjusi“, – apie II pakopos rezultatus kalba T. Peciukevičius.
Kalbėdama apie pasitraukimo galimybes SADM atkreipia dėmesį, kad pensijų kaupimo tikslas – kaupti lėšas, kurias, žmogus gautų kaip papildomą išmoką prie socialinio draudimo pensijos sukakęs pensinį amžių.
„Todėl yra apribota galimybė sukauptą turtą atsiimti vienkartinės išmokos pavidalu, taip prarandant galimybę gauti didesnes pensines pajamas kas mėnesį. Šiuo metu nustatyta, kad vienkartinė išmoka mokama tik tuo atveju, jeigu sukauptas turtas neviršija 5 403 Eur“, – pažymi ministerija.
Kodėl kaupiantiesiems mažėjo „Sodros“ pensija?
Ji paaiškina, kodėl kaupiantiesiems II pakopoje iki 2019 m. mažėjo „Sodros“ pensija.
„Pagal pensijų kaupimo taisykles, galiojusias iki 2019 m. pensijų kaupimo reformos, pensijų kaupimas buvo finansuojamas socialinio draudimo pensijų įmokos dalimi ir atitinkamai socialinio draudimo pensijos papildoma dalis mažinama proporcingai kaupimo įmokai.
Dėl pakeistų pensijų kaupimo sąlygų, pirmąjį 2019 m. pusmetį buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį anksčiau pradėję kaupti dalyviai turėjo tris pasirinkimus: tęsti kaupimą naujomis sąlygomis; visiškai nutraukti pensijų kaupimą ir grąžinti pinigus į „Sodrą“; stabdyti įmokų mokėjimą, toliau liekant kaupimo dalyviais.
Taigi, minėtu laikotarpiu buvo galimybė pasirinkti pervestą socialinio draudimo pensijų įmokos dalį sugrąžinti į „Sodros“ biudžetą, taip išvengiant socialinio draudimo pensijos sumažėjimo. Todėl darytina prielaida, kad nenutraukę kaupimo ar įmokų nesustabdę pensijų kaupimo sistemos dalyviai sutiko su tuo metu įstatyme nustatytomis pensijų kaupimo taisyklėmis“, – komentuoja SADM.
Pastaruoju metu kilo daug diskusijų dėl galimų pokyčių pensijų kaupimo sistemoje. Naujausias opozicinė Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ siūlymas – leisti kaupimą stabdyti kas trejus metus neterminuotai, taip pat atsisakyti kas trejus metus kartojamo automatinio įtraukimo. Tiesa, Seime jau yra ir kitokių registruotų siūlymų.
Apie galimus pokyčius šių metų pradžioje kalbėjo ir SADM, tačiau svarstomų variantų šiuo metu neatskleidžia.
„Diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos vyksta su suinteresuotomis institucijomis (Lietuvos banku, „Sodra“, pensijų fondų ir dalyvių asociacijomis). Kol kas vyksta darbinio pobūdžio susitikimai, apsikeitimas nuomonėmis ir siūlymais. Kai bus apsispręsta dėl konkrečių siūlymų, susijusių su antrąja pensijų pakopa, jie bus paskelbti viešai“, – teigia ministerija.
