Dalis žmonių Lietuvoje jau ėmėsi priemonių mažinti sąskaitas, bet kitiems ši veikla dar neatrodo įdomi.
„Pastebėjau, kad pabrango. Dažniau bandai žiūrėti, kur yra nuolaidos, akcijos, mažiau eini į restoranus, barus, kavines. Taupymas prasidėjo“, – sako Vilniuje kalbintas vyras.
„Jaučiasi, kad pabrango, išties“, – teigia viena moteris, vis dėlto pripažinusi, kad neieško, kuo pakeisti brangesnes prekes.
Ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė sako, kad bent jau pernai vartotojai neskubėjo keisti savo įpročių.
„Mus, ekonomistus, nustebino praėję metai, nes stebėdami labai stipriai ir sparčiai kylančias kainas, – pagal infliacijos rodiklius pirmavome Europos Sąjungoje – manėme, kad vartotojai sureaguos gerokai anksčiau.
Anot jos, šiemet padėtis gali pasikeisti.
„Tačiau šiemet jau matome, kad situacija, matyt, keisis. Prie to prisideda ne vien tiktai aukštos įvairių maisto produktų (kainos – red.). Visos prekės ir paslaugos yra pabrangusios, energetikos nešėjai pakilę – visa tai verčia gyventojus galvoti, kaip čia sutaupyti, rinktis pigesnes prekių alternatyvas“, – teigia ji.
Paklausus, kodėl Lenkijoje produktai pigesni, ekonomistė išvardijo bent keletą priežasčių: ekonomikų ir rinkų dydį, konkurenciją ir kitas.
„Kuomet rinkos mastas yra didelis, tuomet galima jį išnaudoti parduodant už žemesnę kainą gyventojams tuos pačius produktus, sugeneruojant didesnį kiekį pajamų.
Kitas dalykas, didesnė rinka reiškia ir didesnę konkurenciją. Aišku, Lenkija turi dar ir lankstų valiutos kursą euro atžvilgiu. Kaip žinoma, palyginti šiandienę, pernykštę situaciją su situacija prieš pandemiją, tai zlotas atpigo dešimtadaliu – natūralu, kad tai taip pat prisideda prie kainų skirtumų šioje šalyje nuo Lietuvos“, – teigia I. Genytė–Pikčienė.
Ji prisiminė ir politinius sprendimus Lenkijoje – infliacinį šoką mažinant nuliniu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) maisto produktams, o tai irgi prisidėjo prie kainų skirtumų tarp šalių. Tačiau ekspertė skeptiškai vertino tokios priemonės veiksmingumą.
„Net ir pačioje Lenkijoje šita priemonė yra labiau populizmas ir populiarumo taškų rinkimas, kalbant apie valdžios elgseną, nes tai nėra taikli priemonė. Daugiausia naudos iš jos gauna daugiau uždirbantys gyventojai, kurie perka brangesnes maisto prekes, joms gali išleisti daugiau eurų – ne procentaliai nuo savo pajamų, bet tiesiog eurų“, – sako I. Genytė–Pikčienė.
Anot jos, tokia priemonė brangiai kainuoja biudžetui ir geriau eiti Lietuvos pasirinktu keliu, padedant „finansinėmis priemonėmis būtent pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams, kad nenukentėtų jų perkamoji galia“.
Vilniuje kalbinti žmonės sako, kad pamažu jau pradeda atkreipti dėmesį į kainas, tačiau teikia pirmenybę kokybei.
„Labiau atkreipi dėmesį į kainas, dabar jau pradėjo jaustis per krepšelio kainą, tai šiek tiek pasidairau, paieškau. Labai stipriai nekeičiau savo įpročių, kadangi yra šeima, vaikai, žiūriu į kokybę, tai pasidairau parduotuvėje ir į kainas“, – sako moteris.
Kita mergina sako, kad įpročių nekeičia.
I. Genytė–Pikčienė prognozuoja, kad tam tikros kainų „lubos“ jau pasiektos, tačiau maisto kainos galutiniam vartotojui priklauso nuo daugelio dedamųjų, pavyzdžiui, maisto žaliavų kainos yra nepastovios, jas lemia derlius, o dabar dar veikia ir karas Ukrainoje, todėl neapibrėžtumas lieka.
„Bet šiuo metu matome, kad žaliavų spaudimas yra nuslopęs, energetikos sąnaudų spaudimas taip pat yra atlėgęs, ir trumpuoju laikotarpiu, sakykime, per artimiausius kelis mėnesius tikrai turėtų tas impulsas, tikėkimės, pasiekti ir galutinį vartotoją.
Tačiau tai priklausys ir nuo pačių pirkėjų. Jeigu jie ir toliau atspariai nekeis savo elgsenos ir atvėrę pinigines keliaus į prekybos centrus, tai natūralu, kad tas impulsas bus per silpnas“, – sako ekonomistė.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
