Atseikėja ir šimtus
Vilniaus rajone gyvenanti Margarita pasakojo, kad jai palūkanas būstui perskaičiavo visai neseniai, prieš pat Kalėdas.
Moteris aiškino, kad anksčiau jos įmoka siekė apie 650 Eur, tačiau situacija perskaičiavus pasikeitusi gana ženkliai – įmokos didėjusios maždaug 200 Eur.
„Dabar jos siekia 846 Eur, mums tai buvo puiki „dovanėlė“ prieš Kalėdas“, – sakė ji.
O štai Vilniuje gyvenantis ir sostinės centre būstą jau prieš kurį laiką įsigijęs Ignas pasakojo palūkanų kilimo nebijantis.
Kaip aiškino, prieš pokyčius jo įmokos siekė 220,5 Eur, tačiau po perskaičiavimo rugsėjį didėjo iki 241,5 Eur. Visgi, kaip patikino, netrukus, vasarį, palūkanos vėl keisis ir suma didės jau ženkliau.
„Kaip esu numatęs, ji didės dar apie 30-40 Eur“, – teigė vyras, tačiau tikino kol kas dėl tokių pokyčių nesibaiminantis.
„Tai nėra didelė suma, dabar viskas brangsta, tad su tokiu kilimu dar galima gyventi“, – sakė jis.
Ineta, gyvenanti viename Vilniaus rajone, skaičiavo, kad jai kol kas būsto palūkanos didėjo apie 50 Eur, tačiau netrukus taip pat laukia palūkanų perskaičiavimas.
„Žinoma, kai bankui reikia atiduoti didesnę sumą, nėra smagu, tačiau su palūkanų kilimu esu susitaikiusi. Jos kyla ne tik Lietuvoje, tad visi esame toje pačioje situacijoje.
Jeigu mokamos įmokos didėtų keliais šimtais, tai jau būtų rimta problema, tačiau tiesiog labai laukiu jų augimo sustojimo ir vėliau – mažėjimo, kuris yra prognozuojamas“, – sakė ji.
EURIBOR atsiliepia ne tik būsto, tačiau ir paskoloms, skirtoms įsigyti žemės sklypus.
Vilniuje gyvenanti Laura pasakojo, kad nors iš pradžių jų palūkanos sudarė 2,9 proc., šiandien jų kilimas itin ženklus ir siekia 5,86 proc.
Moteris paskolos įmokos anksčiau siekė 230 Eur, bet pakilus EURIBOR didėjo iki 300 Eur.
Atokvėpis – kitąmet
Bazinės palūkanų normos pradėjo kilti dar praėjusiais metais. Tokį sprendimą, siekiant sumažinti infliaciją ir jos padarinius, priėmė Europos Centrinis Bankas (ECB).
Jam didinant bazines palūkanų normas tai lėmė ir tarpbankinių palūkanų normų EURIBOR didėjimą, kurios šiandien ir turi įtakos tam, kad gyventojai už savo prisiimtas paskolas moka daugiau.
Vasario 2 dieną – tada paaiškės, kiek artimiausiu momentu dar bus keliamos bazinės palūkanų normos. Būtent tada yra numatytas ECB posėdis. Anksčiau buvo prognozuojama, kad jos dar galėtų būti keliamos apie 50 bazinių punktų.
Šiai dienai ekonomistai prognozuoja, kad palūkanos kilti sustos tik kitais metais. Apie tai surengtoje spaudos konferencijoje šią savaitę kalbėjo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis sako, kad centriniai bankai palūkanas didins tol, kol prasidės recesija, o kitų metų pabaigoje pradės jas mažinti. Bazinės palūkanų normos pakils iki 3,5 proc.
„Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad ECB šių metų vasario pradžioje bazines palūkanas padidins dar 0,5 p.p., o birželio mėnesį bazinės palūkanų normos pasieks 3,25 proc. Maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR.
„Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc., o ne vienoje euro zonos šalyje bus galima įžvelgti ir stagnaciją ar net recesiją bei neigiamas tendencijas darbo rinkoje. To turėtų užtekti, kad ECB pakeistų plokštelę ir jau kitų metų pradžioje pradėtų mažinti palūkanų normas. Prognozuojame, kad per kitus metus palūkanų normos bus sumažintos pusantro procentinio punkto, iki 1,75 procento“, − pastebėjo N. Mačiulis.
Siūlė atlikti tyrimą
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė kiek anksčiau ragino Lietuvos banką ištirti, ar Lietuvoje pagrįstai pakilo palūkanų normos, skelbė ELTA.
Pasak jos, vertėtų išsiaiškinti, kodėl palūkanų normos Lietuvoje išaugo labiau nei, politikės teigimu, Latvijoje ar Estijoje.
„Klausimas, ar nėra taip, kad visa rizika perkeliama ant žmogaus pečių, kad tik bankų pelnai nesumažėtų. Tikrai čia reikėtų tam tikro įvertinimo ir atsakingų specialistų ištyrimo, kodėl tie procesai vyksta.
Ir būtų gerai išgirsti iš LB (...) kaip čia yra iš tikrųjų ir kodėl tai vyksta, ir kokios priežastys, ir kokius sprendimus galima priimti, kad taip neįvyktų“, – „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
