„Patarimas būtų toks: yra ne vien antra pakopa, trečia pakopa, yra daug pakopų, kur jūs galite kaupti, jeigu plačiau pasižiūrėsite. Jūs pats sau esate kaupikas.
Jūs galite „kaupti‟ savo smegenis, knygas skaityti, išmokti pasidaryti dalykus, kurių reikės senatvėje. Ką daug žmonių intuityviai ir daro. Išsilaisvina nuo kreditų, nusiperka kokias saulės elektrines, kad nereiktų sukti galvos dėl elektros kainų. Tai irgi yra rūpinimasis senatve‟, – teigia R. Kuodis, kuris kartu yra Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Jis pastebi, kad viešoje erdvėje yra bandymų susiaurinti investavimo sąvoką.
„Mus vis nori kažkaip sustumti, kad investavimas yra tik antroje pakopoje ir kad tai yra tik finansinių išteklių kaupimas. Ne. Investavimas yra žymiai platesnis dalykas. Investuokite į ryšius – tuomet šeima, draugai jums padės, vieni kitiems padėsite, prireikus. Tiesiog norisi atsukti tą diskursą šiek tiek į normalesnes vėžes. Nes tie lobistai jau taip užėmę eterį, kad beveik nesigirdi nieko kito‟, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, praėjus beveik dviem dešimtmečiais galima įvertinti, kokia yra kaupimo iniciatyvų tikroji nauda ir vertė.
Pasak jo, gyvenime negalima visiškai išvengti rizikos, bet reikia atskirti ją nuo nepamatuotos rizikos, sakydamas, kad „kriptovaliutos yra visiškas kazino, neturi nieko po savimi“.
„Loterijos dažnos mūsų gyvenime – mes nežinome, kiek ilgai mes gyvensime, sulauksime tos pensijos ar nesulauksime. Nežinome, ar politikai iš kvailumo, neuždarys kokios „Sodros‟, nežinome, kokios bus finansinės grąžos pensijų fonduose, dėl visokių karų, gamtinių kataklizmų. Šito bijoti nereikia, rizikos valdymo metodai tam ir yra, kad suvaldytų šitus dalykus‟, – sako jis.
Anot R. Kuodžio, reikia vertinti, ar kokia nors siūloma pakopa keičia ankstesniąją.
„Pradžioje taip ir buvo sugalvota: jūs kaupiate „Sodroje‟ mažiau, daugiau kaupiate pensijų fonde ir ilgainiui mums belieka lyginti, kokia yra palikto „Sodroje‟ vieno euro grąža su vienu euru, nuėjusiu į antrą ar trečią pakopą.
Tenai stebuklų, aišku, nepamatytume, ką mes iš karto ir sakėme, kadangi „Sodra‟ irgi turi grąžą, nors mus gąsdino lobistai, kad „Sodra‟ žlugs, Lietuvos laisvosios rinkos institutas prieš keliolika metų siūlė uždaryti „Sodrą‟, – kalbėjo R. Kuodis.
Jis mano, kad aktyvus privataus kaupimo skatinimas buvo socialiai neatsakingas.
„Visi pensijų fondų lobistai buvo auksiniai, sidabriniai rėmėjai. Taip jie stengėsi pasidaryt bizniuką, „sodinant‟ viešąją sistemą. Kas man atrodo visiškai neatsakinga, bet jiems atrodo visiškai tvarkoje, nes jie nori greitai tų poršų (automobilių „Porsche“), jachtų, jie nesirūpina jūsų senėjimu, demografija‟, – sako ekonomistas.
„Dabar jau aišku, – prabėgus beveik 20 metų nuo tos reformos, – pradeda matytis, kad pensijų fondai vos vos aplenkia infliaciją. Tokį tikslą jie patys pasirinko. „Sodroje‟ grąža didėja greičiau todėl, kad algos smarkiai augo šiuo laikotarpiu‟, – teigia pašnekovas.
„Nuostabiausias dalykas, ką jie (fondai – red.) sugebėjo padaryti, tai išsimušti subsidijas sau, palyginus su „Sodra‟, kuri negauna subsidijų iš valdžios. Aišku, valdžia ir neturi jokių subsidijų, negyva – pakartokime dar tūkstantį kartų. Mes patys sau mokame subsidijas, o jie jums pristato tai kaip savo nuopelną‟, – teigia R. Kuodis.
Jis palygino šią situaciją su profesinėmis pensijomis Vakarų šalyse.
„Paima jums nežinant gabalą jūsų algos ir darbdavys sako, žiūrėk, aš tau pensiją mokėsiu, savo vardu investuosime kažkur, tu gausi pensiją. Visi išsižioja, kurie nesupranta, ir amžinai dėkingi savo darbdaviui. Šiek tiek kritiškiau žiūrėkite į tas pasakas‟, – kalba ekonomistas.
Lietuvos II pakopos pensijų fondai praėjusiais metais išgyveno nuosmukį – jų vertė susitraukė beveik 14 proc. Tačiau fondų valdytojų atstovai aiškina, kad ilguoju laikotarpiu fondų vertės augimas išlieka teigiamas.
„Sodra“ sausį paskelbė išsiuntusi pranešimus 67,7 tūkst. gyventojų, kurie šiemet įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą. Naujai įtrauktiesiems dalyviams galima jo atsisakyti. Fonduose kaupia 1,4 mln. žmonių šalyje.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
