„Yra išaugusi infliacija, žmonės patiria didesnes išlaidas. Yra pakilusios palūkanų normos, o tai atsiliepia“, – sakė LB finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
2022-ųjų pabaigoje infliacija pasiekė daugiau nei 20 proc., svyravo ir palūkanų normos, o tai – vienos pagrindinių priežasčių, dėl ko LB nerimauja dėl galimo lietuvių nemokumo.
„Be abejo, kad žmonių biudžetus tokie dalykai veikia, jeigu aš gaunu atlyginimą ir staiga parduotuvėje man reikia išleisti daugiau pinigų. O jeigu turiu kreditą ir padidėjo įmokos, tai reiškia pinigų mažiau lieka pramogoms“, – teigė LB atstovas.
Kad streso dėl išaugusių palūkanų normų bus, abejonių nekyla ir bankams. Ypač sudėtinga, esą, bus būsto paskolų turėtojams, nes jų pasiskolintos sumos – didžiausios.
„Patarąjį dešimtmetį buvo labai žemas EURIBOR ir neigiamas, todėl žmonės rinkosi būsto paskolas, kurios buvo susietos su trumpalaikiu 3 mėn., 6 mėn. EURIBOR.
Dėl to kylant EURIBOR keičiasi būsto paskolų įmokos“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Tačiau dalis paskolų davėjų prieštarauja, esą infliacija jau mažėja, elektros kainos taip pat stabilizavosi, tad tiek žmonėms, tiek verslams šiemet taip sunku finansiškai nebebus, o paskolas išsimokėti pavyks.
„Yra daug prielaidų, kad 2023-ieji bus šiek tiek geresni nei daugelis pesimistų prognozuoja“, – teigė „Noviti Finance“ direktorius Linas Armalys.
LB skaičiavimais, vartojimo kreditų davėjai vartotojams per pirmus tris 2022 m. ketv. suteikė kreditų už 472 mln. Eur, o tai yra 30 proc. daugiau nei 2021 m.
Dažniausiai lietuviai skolinosi būstui, automobiliui įsigyti, kelionių išlaidoms padengti.
„Ne retai skolintasi ir smulkesnėms reikmėms, tokioms, kaip kompiuterio įsigijimas, ar buitinės technikos įsigijimas“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos rizikos skyriaus vadovė Ingrida Kedytė.
Vis dėl to III praėjusių metų ketv., anot LB, žmonės ėmė skolintis atsargiau, tačiau kredito davėjai mažėjančio klientų srauto bent kol kas nepastebi.
„Paskutinį 2022 m. ketv. fizinių asmenų skolinimosi srauto tempai išlieka stabilūs ir pastebime paskolų portfelio augimo apimtis“, – kalbėjo ji.
Bankai besiskolinančių skaičiumi irgi nesiskundžia, o nemokius klientus skaičiuoja vienetais, todėl ir dėl šių metų baimių neturi.
„Darbo rinka išlieka stipri, kas yra pagrindinis indikatorius, o ir darbo užmokesčio augimas šiems metams numatytas“, – kalbėjo E. Čipkutė.
Šviesesnių metų tikisi ir praėjusiais finansiškai kentėję verslai. Anot kreditorių, ekonomiškai sunkiausias laikas jau praeityje, tad dabar vis daugiau įmonių suskumba imti paskolą.
„Matome, kad žiemą apokalipsės neįvyko, infliacija jau pradeda judėti žemyn ir tai yra teigiami dalykai“, – teigė L. Armalys.
LB pataria, kad neišgalint susimokėti paskolos, slėptis nuo banko neverta, mat išeičių rasti – įmanoma.
Mokėjimą galima atidėti ir mokėti tik palūkanas, prailginti paskolos grąžinimo laiką, ar kuriam laikui paskolos mokėjimą išvis atidėti.
