Šiais laikais žmogų, turintį šiek tiek sutaupytų pinigų ir norintį juos pelningai įdarbinti, užgriūva daugybė įvairiausių galimybių. Visas žurnalas „Investuok“ skirtas įvairiausių investicinių produktų, idėjų ir galimybių analizei. Indėliai, akcijos, obligacijos, auksas, miškas, nekilnojamasis turtas, vynas, paveikslai, bitkoinai, žaliavos – tai tik dalis pasiūlymų ir jie sklindan iš pačių įvairių finansinių patarėjų, radijo, televizijos, interneto ir taip toliau.
Kaip susigaudyti (arba kas yra investicija)?
Siūlau paprastą kriterijų, padėsiantį atskirti grūdus nuo pelų. Potencialiam investuotojui reikia išsiaiškinti, ar uždarbis iš įsigyjamos investicijos ateis per iš šios investicijos uždirbamas ir investuotojo gaunamas pajamas (tokias kaip palūkanos, nuomos pajamos, pelnas ir dividendai), ar uždarbio tikimasi vien tik dėl to, kad kitas „investuotojas“ rytoj šią investiciją nupirks brangiau.
Pavyzdžiui, tokios „investicijos“ kaip auksas, vynas, paveikslai, kriptovaliutos, įvairios žaliavos (nafta, metalai ir pan.) nieko neuždirba. Atvirkščiai, dažnai mums reikia primokėti už tinkamą jų saugojimą. Jų niekas nenuomoja, jos neuždirba pelno ir nemoka dividendų ar palūkanų. Nors ir apie juos rašo žurnalas „Investuok“, vistik šių daiktų įsigijimas iš esmės paremtas didesnio kvailio teorija, t. y. paieška žmogaus, kuris brangiau iš mūsų juos nupirks. Iš esmės tokių daiktų pirkimas yra visiška spekuliacija, dažniausiai su nelinksma pabaiga. Aišku, jei siekiama brangių pramogų, adrenalino pliūpsnių, bemiegių naktų, tai tinka ir prekyba išvardintais daiktais…
Kita vertus, yra trys didelės turto rūšys, kurios uždirba pajamas ir į kurias investuojant didelė tikimybė gauti teigiamą ilgalaikės finansinės grąžos.
Pirma, tai yra įvairus nekilnojamasis turtas. Šio turto vertė kyla iš to, kad nekilnojamasis turtas turi savybę būti naudingas ir uždirbti pajamas jo savininkams. Žemės ūkio paskirties žemėje galima auginti įvairius maistinius augalus ir uždirbti juos parduodant (arba tokią žemę išnuomoti ūkininkui). Būstą galima išnuomoti žmonėms, o komercines patalpas – įmonėms įvairiai komercinei veiklai vykdyti (sandėliavimas, prekyba, biurai).
Antra – tai fiksuotų pajamų instrumentai, kurie iš esmės yra susitarimai paskolinti pinigus tam tikram laikui už sutartas palūkanas. Tai ir terminuotieji indėliai bankuose, ir vyriausybių vertybiniai popieriai, ir įmonių išleistos obligacijos, ir privačios paskolos su užstatu ir be.
Trečia – tai įmonių akcijos. Įmonės akcija suteikia ją įsigijusiam asmeniui teisę į dalį konkrečios įmonės turto, pajamų ir pelno. Paprastai dauguma įmonių turi įvairaus turto veiklai vykdyti, o ši veikla yra pelninga ir tas pelnas naudojamas arba veiklai plėsti (įsigyjant papildomo turto), arba išmokamas dividendais.
Taigi tik šios trys turto rūšys, mano nuomone, laikytinos tikromis investicijomis. NT ir akcijos – pagrindinės žurnalo „Investuok“ temos, o apie obligacijas galėtų būti ir daugiau.
Kadangi visos šios trys turto rūšys uždirba teigiamus pinigų srautus, galima apskaičiuoti jų vertę ir numatyti, kiek mes galime uždirbti, į jas investuodami. Nekilnojamojo turto nuomos atveju žinome metinį pajamingumą (dalinant nuomos pajamas iš turto kainos), obligacijų pajamingumas skaičiuojamas metines palūkanas dalinant iš įsigijimo kainos, o akcijų pajamingumą galima matyti per išmokamų dividendų ir akcijos kainos bei vienai akcijai uždirbamo pelno ir akcijos kainos santykius. Reikia pažymėti, jog čia pateikiu labai supaprastintus vertinimo metodus.
Tikiuosi, jog sprendimas dėl investavimo, perskaičius pirmą straipsnio dalį, jau palengvėjo. Tačiau lengvas netapo.
Dabar turime išsiaiškinti, kas yra gera investicija
Pirmiausia bet kurią investiciją galima pagerinti, jei ją įsigysime pigiai. Kuo mažesnė mokama kaina, palyginti su įsigyjamo turto uždirbamais pinigų srautais dabar ir ateityje, tuo didesnis tikėtinas metinis tokios investicijos pajamingumas. Ir atvirkščiai, mokant brangiai, investiciją galima stipriai pabloginti.
Pavyzdžiui, investuotojai, kurie 2017 metais pirko Austrijos išleistus 100 metų trukmės vyriausybės vertybinius popierius už 2,1 proc. metinį pajamingumą, atrodo, permokėjo. Aišku, jie garantavo sau, kad jų investicijos metinis pajamingumas nebus mažesnis nei 2,1 proc. (su sąlyga, kad obligacijos bus laikomos iki išpirkimo), tačiau šiuo metu jos atpigusios beveik perpus, nes potencialiems pirkėjams tokios metinės palūkanos atrodo gerokai per mažos. Svarbu paminėti, kad šių investuotojų niekas nevertė „įsikinkyti“ į 2,1 proc. metinį pajamingumą. Tiesiog jie buvo per žemai nuleidę savo reikalavimų kartelę ir neturėjo kantrybės laukti geresnių pasiūlymų. Taigi turtą turime pirkti tik tada, kai mokama kaina mums sukuria didelę tikimybę uždirbti aukštą metinę grąžą.
Antra, labai svarbu suprasti, jog gera investicija dažniausiai turi būti ir saugi. Juk investicijų grąža uždirbama per daug metų, taigi investavimo objektas per tą laiką turi išlaikyti savo vertę, nedingti, nebankrutuoti. Investuojant reikia vengti susidėti su skendinčiais skolose partneriais. Valstybės, kurios nesusitvarko su savo finansais, įmonės, kurios visą turtą jau užstatė bankams už paskolas, ar nekilnojamojo turto projektai, kurių didžioji dalis finansuojama kreditorių, dažnai nėra labai saugios ir geros investicijos. Jei investuojame į akcijas, reikia ieškoti verslų, kurie yra stabilūs, pelningi ir ilgalaikiai, o ne vaikytis trumpalaikių tos dienos madų.
Kas yra tas kvailys, kuris parduos mums gerą turtą už tokią kainą, kad mes gautume didelę investicijų grąžą? Tai svarbus klausimas. Dažniausiai „kvailių“ padaugėja per įvairias ekonomines ir finansines krizes, kai investuotojai, apimti panikos, pamiršta, ką nusipirko, ir nebenori paimti į rankas skaičiuotuvo. Žmogus yra emocionali būtybė ir dažnai vadovaujasi bandos jausmu. Todėl racionaliai galvojančiam, žinančiam, ką perka ir kiek nori mokėti už perkamą turtą (o tokie, bent jau teoriškai ir turėtų būti žurnalo „Investuok“ skaitytojai) , šios krizės yra auksinė galimybė pasipildyti savo investicinį portfelį. Krizė nebūtinai turi būti visuotinė – dažnai vienas ar kitas pramonės sektorius, valstybė ar regionas pakliūva į daugumos investuotojų nemalonę ir kritusios turto kainos suteikia gerų progų.
Ar galime dar pagerinti savo šansus uždirbti (arba kas yra labai gera investicija)?
Vikipedija teigia, jog hercogas Thomas Howardas savo 1538 m. rašytame laiške Thomui Cromwellui teigė, jog žmogus negali tuo pačiu metu ir suvalgyti torto, ir jį turėti. Logiška, nes suvalgius tortą jo nebelieka.
Tačiau, o stebukle, investavimo pasaulyje yra galimybė tortą ir valgyti, ir jį turėti. Ji nedažna, bet, gerai ieškant, galima rasti.
Įsivaizuokite, jog galime uždirbti, iš esmės nieko neinvestuodami. Pinigai lieka pas mus, tačiau jie uždirba augantį pelno / dividendų srautą. Toks stebuklas gali vykti įmonėse, kurios uždirba labai aukštą įdarbinto kapitalo grąžą ir turi geras ilgalaikes greito verslo augimo galimybes.
Kaip tai veikia? Bandysiu paaiškinti dviejų įmonių skirtingais ekonominiais scenarijais.
- Įmonė A turi žemą 5 proc. metinę kapitalo grąžą. Šiuo metu ji įdarbinusi 200 eurų kapitalo ir uždirba 10 eurų pelno.
- Įmonė B turi aukštą kapitalo grąžą, siekiančią 100 proc. Šiuo metu ji įdarbinusi 10 eurų kapitalo ir uždirba 10 eurų pelno.
Jei darome prielaidą, jog šios įmonės yra neaugančios, tačiau stabiliai uždirbs tokį pelną ilguoju laikotarpiu, kurį visą išmokės akcininkams, o mes norime 10 proc. investicijų grąžos, už abi mokėsime vienodai – po 100 eurų. Tačiau rizika, kurią prisiimame, jau nevienoda. Juk kapitalą reikia atnaujinti. Šiokia tokia infliacija gali padaryti taip, kad nudėvimą kapitalą turėsime pakeisti brangiau kainuojančiu turtu. Jei reikalingo kapitalo savikaina per laiką padidės 10 proc., įmonė A tam pačiam pelnui uždirbti turės papildomai įsigyti kapitalo už 20 eurų. Jei tai įvyks per 10 metų, tai reikš, jog ši įmonė dalį savo uždirbto pelno turės panaudoti šiam turtui įsigyti. Taigi vietoj to100 eurų dividendų per ateinančius 10 metų gausime tiktai 80. Aišku, čia darome prielaidą, jog nominalus pelnas liks toks pats, o kapitalo grąža šiek tiek mažės. Tačiau taip dažniausiai ir nutinka įmonėms, kurių kapitalo grąža yra nedidelė. Nedidelė kapitalo grąža dažniausiai reiškia didelę konkurenciją, kai sunku kelti savo produkto kainas vartotojui.
O įmonei B reikės papildomai investuoti į naudojamą turtą tik vieną eurą. Taigi dividendai, išmokami per ateinantį dešimtmetį, sumažėja tik vienu procentu, nuo 100 iki 99 eurų.
O kas atsitinka, jei šios įmonės staiga atranda galimybių ir noro savo verslą auginti po 15 proc. per metus?
Kad augtų tokiu tempu, įmonė A turi didinti savo turimą kapitalą po 15 proc. per metus. Pirmaisiais metais tai reiškia papildomus 30 eurų kapitalo. Tačiau iš savo resursų ši įmonė gali skirti tik 10 eurų (per metus uždirbto pelno suma). Kitų 20 eurų reikia ieškoti banke (mokant papildomas palūkanas) arba prisitraukiant naujų akcininkų (taip mažinant senų akcininkų dalį augančios įmonės pelne). Jei įmonė jau turi nemažai skolos, vienintelis jai likęs kelias – pritraukti naujų akcininkų. Jei nauji akcininkai norės uždirbti 10 proc. metinę grąžą ir mes juos įtikinsime pirkti naujų akcijų, kurios visada kainuos 10 praėjusių metinių pelnų, tai jie ne tik neuždirbs norimos 10 proc. metinės grąžos, bet ir mūsų turimų įmonės akcijų vertė po 10 metų bus nukritusi bene 40 proc. Aišku, dividendų minėtu laikotarpiu taip pat negausime. Išvada – geriausiu atveju tokios įmonės kapitalo grąža ilguoju laikotarpiu reiškia mūsų galimos uždirbti metinės grąžos lubas, o jei tokia įmonė sugalvos augti, visi investuotojai tiktai praloš.
Savo ruožtu įmonė B visą augimui reikalingą kapitalą užsidirba pati. Jo ne tik pakanka augti, tačiau lieka ir dividendams išmokėti. Pavyzdžiui, pirmais augimo metais įmonė uždirba 11,5 euro pelno, iš kurio tik 1,5 euro turi panaudoti naudojamam kapitalui padidinti, o 10 eurų gali išmokėti akcininkams. Taip pirmais metais mūsų įmonės vertė padidėja 15 proc. (dėl augančio kapitalo ir jo uždirbamo pelno), be to, papildomai gauname 10 proc. siekiančius dividendus. Tortas lieka nepaliestas (iš tikrųjų didėja), o mes tuo metu galime valgyti jo gabaliuką. Kalėdų stebuklas, ne kitaip.
Aišku, tokios įmonės dažniausiai yra monopolistės arba oligopolistės savo rinkoje (kitaip neuždirbtų tokių didelių kapitalo grąžų) ir nekainuoja taip pigiai. Tokių įmonių su žiburiu reikia ieškoti. Tačiau kas ieško, tas randa. Galbūt nereikia ir ieškoti absoliučiai geriausios investicijos. Tačiau tikiuosi, kad bent parodžiau kelią, kuriuo reikėtų eiti. Juk žurnalą „Investuok“ žmonės skaito ne šiaip sau, matyt tikisi kažko išmokti ar pasiekti geresnių rezultatų.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – laikinas ralis ar meškų rinkos pabaiga? Nagrinėjame pagrindinius veiksnius ir požiūrius kiek realu, kad sunkusis meškų rinkos periodas jau juda link pabaigos. Ar meškos galiausiai pasiliks senuosiuose metuose ar persikels ir į 2023-uosius?
Vertybinių popierių biržos rubrikoje: ką smulkiam privačiam investuotojui sufleruoja „Šiaulių banko“ ir „Invaldai INVL“ mažmeninių verslų sujungimas. Kaip tai paveiks jų akcijų kainas? Išsamiau nagrinėjame Talino uosto situaciją ir jo akcijų Baltijos biržoje perspektyvas – akcijų potencialą ir patrauklumą analitikai įžvelgia ne tik dėl stabiliai mokamų dividendų.
Pasaulio žvaigždės – nagrinėjame kaip III ketvirtį savo investicinius portfelius keitė garsiausi pasaulio investuotojai, bandome suprasti kodėl ir ką gal būt galima prisitaikyti sau.
NT rubrikoje – apie tai, jog rinkoje daugėja nutrauktų sutarčių. Dalis plėtotojų išaugusius statybos kaštus bando permesti preliminarias sutartis pasirašiusiems pirkėjams, o su nesutinkančiais sutartis nutraukia. Nagrinėjame šį neraminantį reiškinį. Kita plati tema – besikeičiantys nuomininkų norai ir ką derybinėms pozicijoms pakrypus į jiems palankesnę pusę vertėtų koreguoti nuomojamo būsto savininkams. Aptariame, kaip įrengti butą nuomai, kad nuomininkai jo norėtų, o savininkas uždirbtų maksimalią grąžą.
Požiūryje – kalbiname investuotoją Alvydą Žabolį – apie tai kaip gauti finansinę grąžą ir tuo pačiu kurti gerus pokyčius, kaip nesiirti ta pačia investicijų kryptimi su minia ir kur šiandien vertingiausia dėti uždirbtus pinigus.
Kriptopasaulyje – apie FTX bankrotą, ko šioje istorijoje investuotojams verta nepraleisti pro akis ir ko pasimokyti.
Investuotojo dienoraštyje – investuotojas Žilvinas Speteliūnas – apie savo naują idėją – naftos kompanijas ir kodėl naftos kaina turi net dvigubas kainos grindis – dvigubą kainos palaikymą. Taip pat apie JAV vidurio kadencijos rinkimus ir Kinijos ekonomikos atidarymo perspektyvas – kokia gali būti įtaka investicijoms?
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
