Siūlymai apima ne tik pasitraukimo iš privataus pensijų kaupimo galimybę, bet ir automatinio įtraukimo atsisakymą. Kelios įstatymo pataisos jau trečią kartą registruotos vasaros pabaigoje.
Paluckas: žmonės gali įkliūti į spąstus
„Pirmas dalykas – žmonės yra klaidinami, kad tai yra vadinama pensija, nors iš tikrųjų tai yra privataus taupymo viena iš alternatyvų, kuri negali būti privaloma, neišvengiama ir prievartinė. Žmonės turi galimybę rinktis ir kitokius taupymo fondus, investicijų alternatyvas“, – sako G. Paluckas.
„Jokie privatūs fondai kaupimo laikotarpio pabaigoje neduoda jokios garantijos dėl pensijos išmokos. Akivaizdu, kad pensijų fondų rezultatai banguoja kartu su bendra padėtimi akcijų rinkose. Tai lemia, kad dažnai žmonės gali įkliūti į tam tikrus svyravimų spąstus ir, atėjus pensiniam amžiui, neturėti galimybės išeiti ir pasinaudoti sukauptomis lėšomis jų aukščiausiame vertės taške“, – kodėl kaupimas II pakopoje nėra pensija, aiškina socialdemokratas.
Jis pateikia šių metų pavyzdį – kritišką situaciją finansų rinkose.
„Pasaulinės akcijų rinkos „važiuoja“ žemyn. Priešpensinio amžiaus žmonės, vietoj to, kad jų sukauptos lėšos nuvertėtų, galėtų pinigus išsiimti, jeigu yra sukaupę iki 10 tūkst. eurų, pasitraukti iš pensijų fondo ir vertinti, kad galbūt jiems patogiau būtų grąžinti būsto paskolos likutį, nes palūkanos auga, o galbūt reikia lėšų persikvalifikavimui ar sveikatai. Juokaujam, bet tai yra aktualu, pavyzdžiui, dantis žmonės tvarkosi ir susideda. Tai – tik vienas iš pavyzdžių“, – dėsto politikas.
G. Paluckas remiasi ir Estijos pavyzdžiu.
„Tokį sprendimą yra priėmę estai – jie turėjo išeinančiųjų bangelę, atitinkamai sistema vėliau stabilizavosi, o mūsų finansinė vergovė neturi jokio racionalaus pagrindo – nėra jokių garantijų dėl pensijos išmokų dydžio“, – akcentuoja jis.
„Atitinkamai žmonės surinkti ir įtraukti į privačius fondus, jiems dažnai net nežinant, ir nesudaryti galimybės jiems išeiti, prieštarauja, mano įsitikinimu, Konstitucijoje įtvirtintai teisei į disponavimą savo sukauptu turtu“, – priduria pašnekovas.
Pasitraukti galėtų tik dalis asmenų
Kaip aiškina, pataisomis siūloma sudaryti galimybę iš kaupimo II pensijų kaupimo pakopoje pasitraukti ne visiems asmenims, o tik tiems, kurie yra sukaupę iki 10 tūkst. eurų. Anot pašnekovo, didžioji dauguma Lietuvos kaupiančiųjų yra fonduose yra sukaupę būtent iki šios ribos.
„Yra atlikti skaičiavimai, kad kai kuriems asmenims neapsimoka dalyvauti privačiame kaupime. Dėl sukauptos sumos iki 10 tūkst. eurų – ar tai būtų periodinės išmokos, ar anuitetas – per mėnesį išmokos sudarytų 15-20 eurų. Tai nėra finansinius iššūkius sprendžianti suma senatvėje.
Kitaip tariant, tiems asmenims, kurie uždirba mažas pajamas ir nuo jų skaičiuojamos įmokos į privačius pensijų fondus, privalomai dalyvauti pensijų kaupime neapsimoka. Jie kaip patrankų mėsa fronte – reikalingi pinigų masei sukaupti, kad juos galėtų pensijų fondai investuoti ir susimažinti tam tikra apimtimi administravimo mokesčius“, – mano G. Paluckas.
„Tiems, kas turi didesnes sukauptas sumas ir išmokas, išeiti iš pensijų fondo nėra prasmės, nes jie gali palaukti ir nebūtinai pasirašyti anuiteto sutartis. Paprastai jie turi ir kitų taupymo instrumentų – III pakopos investicijų fondai, investiciniai gyvybės draudimai, NT ir t.t. Kaip sakoma, tai – jau turtingesni žmonės“, – sako socialdemokratas.
Trečias bandymas
Tai – jau trečias politiko bandymas Seime inicijuoti pensijų kaupimo privačiuose fonduose pokyčius. Ankstesni siūlymai palaikymo nesulaukė.
„Dabar gal jis atsiras, nes visada būdavo sukama ta pati plokštelė: „jūs nieko nesuprantat, pažiūrėkit kaip viskas auga“. Bet kai viskas nebeauga. Kaip žmonėms išeiti į pensiją, kai dabar jų sukauptų pinigų vertė nukrito 15 proc.? Tai, sako, neikit, palaukit, kol vertės vėl pakils. Bet niekas nežino, kada jos pakils. Kai kurie ekonomistai sako, kad ateinančius 5-10 metų akcijų rinkose augimo gali nebūti. Tai pensijos tiek nenusistumsi. Tai dabar bus mažiau manipuliavimo tuo augimu“, – mano G. Paluckas.
Fondų valdytojai: siūlymai kvepia populizmu nei realia pagalba
Prieš metus panašias pataisas registravo ir valstiečiai. Buvo siūloma galimybė senatvėje leisti iš pensijų fondo pasiimti vienkartinę pensijų išmoką, jei fonde sukaupta nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sakė, kad šis siūlymas labiau kvepia populizmu nei realia pagalba žmonėms.
„Pirmasis kylantis klausimas – kokią problemą sprendžiame? Koks šio siūlymo galutinis tikslas? Jeigu pažiūrėtume į tai, kad žmogus gali pasiimti savo sukauptus pinigus iš karto ir juos išleisti čia ir dabar, reiktų galvoti, kas po to seka. Tikėtina, kad po to žmogus pats ateis į valstybę, plačiąja prasme, prašyti vienokios ar kitokios paramos, nes jo pensija bus mažesnė. Atitinkamai tada malkomis ar paslaugomis, periodinėmis pašalpomis bus finansuojamas žmogus. Reikėtų savęs paklausti – ar tikrai mes tuo keliu einame?
Kitas variantas – jei sakome, kad galime leisti žmogui pasiimti 10 tūkst. eurų iš II pakopos jo pensijos sąskaitos, galėtų būti toks populistinis klausimas – tai gal ir iš „Sodros“ leiskime pasiimti 10 tūkst. eurų? Juk irgi žmogus mokėjo mokesčius, įmokas, yra jo sąskaita, įvairūs vienetai. Kodėl tada iš ten neleidžiame? Tokia diskusija vestų į populistinį kelią. Mes daugiau pasisakome už tęstinumą. Po 2-3 metų vėl keisti sistemą, kol dar nepamatėme didesnio efekto, yra galbūt neatsakinga“, –kalbėjo T. Gudaitis.
O ekonomistas profesorius Romas Lazutka tokį siūlymą palaiko. Anot jo, pirmiausia pensijų sistemą reikėtų keisti į privačią, t. y. nebefinansuojamą iš valstybės biudžeto. Tuomet žmonės esą galėtų laisviau atsiimti pensijos pinigus bent jau tam tikrais atvejais. Ekonomisto vertinimu, periodinės išmokos ir anuitetai šiuo metu yra nereikšmingi.
