Kas nuo Naujųjų praras dalį atostogų
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse.
Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pirmiausia atkreipia dėmesį į pirmą taisyklę.
„Senesni nei trejų metų atostoginiai nusibraukia ne vidury metų ir ne metų gale, bet pirmą naujų metų dieną. Atostogas už praeitus metus turi išnaudoti iki gruodžio 31 d.“, – pažymi ji.
Antra, 2023 sausio 1 d. bus nubrauktos neišnaudotos atostogos, jei darbuotojas jomis nepasinaudojo, o teisė į jas buvo įgyta seniau nei prieš 3-ejus metus nuo tos dienos, kada darbuotojas įgijo teisę į jas.
„Jei žmogus pradėjo dirbti 2018 m. rugpjūtį, sakoma, kad tas žmogus įgijo teisę į atostogas, praėjus 6 mėn. po įdarbinimo, t. y. 2019 m. pradžioje. Nuo tos datos skaičiuojame trejus metus“, – paaiškina D. Čibirienė.
Taigi nuo kitų metų pradžios atostogų dienos bus „nurašytos“ dviem atvejais: jei darbuotojas pradėjo dirbti 2018 m. II pusmetį, jis praras atostogų dienas už 2018 ir 2019 metus; jei darbo pradžia buvo 2019 m. I pusmetį – tik už 2019 metus.
„Jei žmogus įsidarbino 2018 m. viduryje, už pusę metų (2018 m.) sukaupti atostoginiai nusibrauks, kai nusibrauks ir už 2019 metus. Taigi tokiems žmonėms 2023 m. sausio 1 d. nusibraukia atostogų dienos už 2018 m. paskutinį pusmetį ir visos už 2019 metus.
Už 2019 metus gali būti 20 dienų, o už 2018 m., jei jis pradėjo dirbti liepos 1 d., – 10 dienų. Iš viso – 30 darbo dienų. Vadinasi, gruodžio 31 d. toks žmogus galėtų turėti neišnaudotų atostogų mažiausiai 90 darbo dienų“, – dėsto pašnekovė.
Kas dalį atostogų praras nuo 2024 metų
Buhalterių atstovė pažymi, kad jei asmens darbo pradžia buvo 2019 m. II pusmetį , nuo kitų metų jokios nepanaudotos atostogos nenusibrauks, tai įvyks tik 2024 m.
2024 m. nusibrauks:
– dvejų metų – 2019m. ir 2020 m. – atostogos visiems, kurie įsidarbino 2019 m. II p.
– vienerių metų (2020 m.) atostogos visiems, kurie įsidarbino iki 2019 m. liepos 1 d.
Pastariesiems 2019 m. atostogos nusibrauks 2023 m. sausio 1 d., todėl 2024 m. nusibraukia tik vienerių (2020 metų) neišnaudotos atostogos, patikslina D. Čibirienė.
Lietuvos auditorių ir buhalterių asociacijos prezidentė atkreipia dėmesį, kad ne visi dirbantieji turi 20 darbo dienų atostogų per metus. Kai kurių profesijų atstovai arba kitomis sąlygomis dirbantieji jų turi daugiau.
„Galbūt žmogus galėjo dirbti kenksmingomis sąlygomis arba lauke – už tai suteikiamos papildomos 2 d. d.“, – pavyzdį pateikia D. Čibirienė.
Iškeisti į kompensaciją negali
Anot jos, Lietuvos teisės aktai draudžia darbdaviui mokėti kompensacijas už nepanaudotas atostogų dienas.
„Negali pakeisti neišnaudotų atostogų į kompensaciją. Nebent darbuotojas atleidžiamas, tada gauna kompensaciją. Bet jeigu tos atostogos jau buvo nubraukytos, jam moka tik tiek, kiek liko.
Pavyzdžiui, po nubraukimo žmogui liko 60 darbo dienų, už ateinančius metus – dar gauna 20 dienų. Jeigu metų eigoje iki gruodžio 31 d. atleidžiamas žmogus, jis gali gauti kompensaciją net už 80 darbo dienų atostogų“, – skaičiuoja ji.
Pašnekovė pripažįsta, kad šie skaičiavimai yra sudėtingi, tačiau iš esmės palaiko tokią tvarką.
„Tai, kad neleidžiama perkelti atostogų į kitus metus, yra gerai. Skandinavijos šalyse iš vis neegzistuoja toks dalykas kaip atostogų dienų perkėlimas į kitus metus – jei neišnaudotai, vadinasi, tau nereikėjo, viso gero. Galėjai paatostogauti ir gauti atostoginius“, – pasakoja D. Čibirienė.
Taikomis išimtys
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga.
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Visgi yra išimčių, kada atostogos nebus „nurašytos“ net ir sukaupus daugiau kaip už trejus metus. Išlyga – tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
„Jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų ar dėl darbdavio veiksmų, atostogų panaudojimo terminas turi būti pratęstas tiek laiko, kiek darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis“, – aiškina VDI.
Statistikos, kiek Lietuvoje žmonių neatostogauja turi sukaupę atostogų už kelerius metus, nėra, nes buhalteriai ir verslas jos niekam neteikia.
