„Šiuo metu aš bedarbis, žmona uždirba nedaug, o šildymas brangus. Tai visiškai elementaru“, – sako vilnietis, sutiktas eilėje prie kompensacijų.
Tuo pačiu laiku tik kitoje vietoje, prekybos centre, – taip pat didelis žmonių srautas. Tik čia žmonės graibsto ne paramą, o nuolaidas. Penktadienį, lapkričio 25 d., visame pasaulyje prasidėjo „Juodojo penktadienio“ išpardavimai.
„Šunų maisto, kosmetikos dukrai ir sau“, – vardija prekybos centre sutiktos moterys.
Anot „Swedbank“, daugiau kaip pusė gyventojų per išpardavimus prisiperka prekių, kurių taip niekada ir nepanaudoja. Tačiau gyventojai teigia, kad per tokias dienas kaip tik sutaupo.
„Sutaupiau, tikriausiai kokius 100 eurų“, – skaičiuoja jauna mergina.
Paprastai prekybininkai Juodojo penktadienio rezultatus skaičiuoja dienos pabaigoje, bet kai kurie dar ryte paskelbė apie 4 kartus didesnius pardavimus nei įprastomis lapkričio dienomis.
„Manau, kad Juodojo penktadienio pardavimai gali būti gerokai didesni, nei šiuo metu tikimasi“, – dėsto ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Bet žmonės nebuvo nustoję pirkti ir iki nuolaidų. Pasak ekonomistų, keletą mėnesių iš eilės prekyba krenta tik dviejose srityse – ne pirmo būtinumo maisto produktų ir elektronikos. Likusios mažmeninės prekybos apyvartos toliau auga.
„Nominalia apimtimi, įskaičius infliacija, jos yra rekordinės. Nepaisant didžiulės infliacijos, labai drastiško vartotojų elgesio pasikeitimo dar vis nėra“, – pastebi ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kodėl esant tokiai ekonominei situacijai žmonės suka galvą ne dėl infliacijos, santaupų, šildymo kainų, o naujų pirkinių?
„Perkam naują viryklę. Iš kur turiu pinigų – butą pardaviau, nusipirkau kitą, noriu, kad viskas naujai ir gražiai atrodytų“, – sako moteris.
„Dirbam. Infliacija visur – todėl reikia gyventi, džiaugtis gyvenimu, naudotis nuolaidomis ir mūsų prekėmis“, – šypsosi moteris.
„Iš kur pinigai? Infliacija nestoja, tai turbūt iš santaupų, nes sako, kad lietuvių – rekordinės“, – sako prekybos centre sutiktas vyras.
„Truputį ką gaunam iš pensijos, sutaupom“, – sako senjoras.
Kad gyventojai dar turi pinigų ir gali išlaidauti tiek pat kiek pernai, rodo ir santaupos Lietuvos bankuose.
„Rugsėjį gyventojai laikė apie 20 mlrd. eurų indėlių, ši suma pastaruoju metu nemažėjo“, – pažymi Lietuvos banko makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis.
Prisideda ir augančios pajamos. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet atlyginimai augs 13 proc., o kitąmet – 10 proc., ir tai jau perkops pačią infliaciją.
„Atlyginimų augimas yra vis dar pakankamai spartus. Taipogi Vyriausybė savo sprendimais užtikrinimo pajamų didėjimą žemiausias pajamas uždirbantiesiems“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Gerėja ir vartotojų nuotaikos. Žmonės optimistiškiau žiūri į ekonomiką, darbo rinką ir asmeninius finansus.
„Žmonės šiek tiek pozityviau pradėjo žiūrėti į ateitį. Tai gali būti labai svarbus aspektas, nes tie, kas turi finansinių išteklių, jie gali grįžti į vartojimą“, – mano A. Izgorodinas.
Ekonomistai spėja – jei gyventojai toliau aktyviai pirks, tada neverta tikėtis ir kainų mažėjimo.
„Vienareikšmiškai, kainos kiltų gerokai mažiau, jei vartojimo apimtyse įvyktų rimtesni pokyčiai. Tinkamas metas visiems pergalvoti savo pirkinių krepšelius“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Metinė infliacija spalį sudarė 22 proc. Tai jau laikoma pasiektu piku, tačiau iki vienženklio skaičiaus kainos turėtų nukristi jau tik kitais metais.
Visą LNK žinių reportažą galite pažiūrėti čia:
