Srautai parduotuvėse dideli, internetinė prekyba taip pat nestoja
„Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo, kad „Jamam“ dienos vykdomos jau 13 metų, pertrauka buvo tik pandemijos metu, kai buvo taikomi griežti apribojimai. Šiemet per šias tris akcijų dienas srautai viršijo tai, ko tikėjosi prekybininkai.
Skaičiuojama, kad prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, taip pat prekybos ir pramogų centruose „Akropole Riga“ ir „Akropole Alfa“ Rygoje apsilankė beveik 520 tūkst. lankytojų.
Tiesa, pirkėjų srautas dar neprimena to, kas vyko prieš pandemiją.
„Prekybos centruose srautai nėra grįžę į priešpandeminį lygį, bet yra netoli to. Bet aišku, jei palygintume su pernai, pernai rudenį taip pat vyko „Jamam“, bet tuo metu buvo taikomas galimybių paso apribojimas. Tai augimai įspūdingi, dešimtimis procentų, lyginant su praeitais metais. (…) Srautas per „Jamam“ savaitgalį, būna didesnis maždaug ketvirtadaliu ar net trečdaliu nei įprastai“, – komentavo D. Mertinas.
Pastebėtina ir tai, kad į Lietuvos prekybos centrus vėl atvyksta apsipirkti kaimyninių šalių gyventojai, pavyzdžiui, baltarusiai.
„Iš dalies matome tą informaciją. Šiais metais, prasidėjus karui Ukrainoje, tikrai labai smarkiai sumenko srautai tų klientų, kurie naudojasi „Tax free“ paslauga. Tokiu būdu sekame, kiek yra tų užsieniečių. Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek atsistato, bet iki pernai metų lygio dar labai toli. Vargu, ar atsistatys tas srautas per likusią metų dalį. (…) Palyginimui galiu apsakyti, kad tik prasidėjus karui, tų klientų, lyginant su ankstesniais metais, srautas susitraukė apie 80 proc. Dabar yra skirtumas maždaug 50 proc.“, – sako jis.
D. Mertino teigimu, žiūrint į kasmėnesinius rezultatus matyti augantis pirkėjų skaičius, tačiau tam įtaką daro ankstesni buvę ribojimai. Jis taip pat viliasi, kad pirkėjų srautas neatslūgs visą gruodį.
„Gruodis mažmeninėje prekyboje yra pats geriausias mėnuo. Tikimės, kad taip ir bus“, – sako jis.
Šiandieną vykstančio „Juodojo penktadienio“ metu klientų netrūksta ir elektroninėms parduotuvėms. Štai „Pigu.lt“ skaičiuoja, kad artėja prie visų laikų „Juodojo penktadienio“ pardavimų rekordo. 13.30 valandą pardavimai čia buvo 3,5 karto didesni nei įprastą lapkričio dieną. Bendras pirkėjų aktyvumas „PHH Group“ valdomuose e. prekybos centruose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo apie 3 kartus didesnis nei kitomis šio mėnesio dienomis.
„Tarp 12 ir 13 val. fiksavome auksinę valandą, kai per kelias minutes mūsų e. prekybos centre buvo įsigyta daugiausia prekių – daugiau nei 2,3 tūkstančio. Kol kas didžiausias produktų skaičius viename užsakyme šiandien – 86 prekės. Sparčiais žingsniais artėjame prie Juodojo penktadienio pardavimų rekordo. Praėjusiais metais šios akcijos metu „Pigu.lt“ užsakymų skaičius pasiekė 26,2 tūkstančio. Dabar, 13.30 valandos duomenimis, užsakymų skaičius jau perkopė 50 proc. pernykščio rezultato, kurį iki dienos pabaigos tikimės pagerinti“, – pranešime komentavo Kristina Liškauskaitė, „Pigu.lt“ pardavimų vadovė.
Kortelių duomenys rodo nesustojantį vartojimą
„Revolut“ komunikacijos vadovė Baltijos šalims Akvilė Adomaitytė pasakoja, kad bendrovei atlikus tyrimą 10 pasaulio šalių (JAV, Australija, Jungtinė Karalystė, Italija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Rumunija, Lenkija ir Lietuva) matyti, kad lietuviams „Juodasis penktadienis“ ar „Kibernetinis pirmadienis“ dar nėra tokie įprasti apsipirkimui. Teigiama, kad lietuviai nurodo itin dažnai susiduriantys su netikromis šių dienų nuolaidomis
„Tik 8 proc. visų apklaustų lietuvių planuoja pirkti per „Juodojo penktadienio“ laikotarpį ir tai daro kasmet. Europoje, JAV, Australijoje tie skaičiai gerokai didesni. Tomis nuolaidomis naudojasi bent kas trečias žmogus“, – komentavo A. Adomaitytė.
Kaip rašoma „Revolut“ pranešime, jei daugelis europiečių šiemet džiaugtųsi 30-40 proc. nuolaida, dauguma lietuvių (net 55 proc.) būtų patenkinti tik ne mažesne nei 50 proc. nuolaida. Net 60 proc. lietuvių sako susiduriantys su fiktyviomis nuolaidomis, kai prekės prieš pat „Juodąjį penktadienį“ pabranginamos, ir norėtų, kad tai būtų griežčiau kontroliuojama.
„Revolut“ duomenys taip pat rodo, kad apie dešimtadalis apklaustųjų šiemet „Juodąjį penktadienį“ žadėjo leisti gerokai kukliau, dar panašiai tiek sakė, kad jiems nieko nereikia, dar keli procentai apsipirkimui pinigų nešvaistys, nes skirs juos būtinesnėms reikmėms. Dauguma apklaustųjų visose šalyse už pirkinius planuoja mokėti iš einamųjų lėšų, Lietuvoje šis procentas siekia net 68 proc. Kai kurie lietuviai (daugiausia 18-24 m. kategorijoje) nuolaidoms ruošiasi ir taupo iš anksto.
Tačiau net nesant nuolaidų laikotarpiui, vartojimas niekur nedingo.
„Po tokio vartojimo stabdžio rugsėjį, matome, kad vartojimas atsigauna pagal mūsų klientų duomenis. Tiek spalį, tiek pirmoji lapkričio pusė, vartojimas iš principo auga. (...) Ten kur žmonės jau pradėjo taupyti nuo rudens, tai tas taupymas ir tęsiasi. Ta kategorija, kur lietuviai labiausiai taupo, tai restoranai, pramogos.
Greičiausiai dėl infliacijos, žmonės daugiausia išleidžia maisto prekių parduotuvėse. Kas mėnesį tie skaičiai auga. Matome, kad labai linkę lietuviai dabar taupyti baldams, namų apyvokos prekėms. Kaip pradėjo nuo rudens tam taupyti, taip ir toliau taupo“, – komentavo A. Adomaitytė.
„Revolut“ duomenimis, po rekordinės vasaros rugsėjį vartojimas sumažėjo net 9 proc. Spalio vartojimas (nominalus) augo 4 proc., panašus augimas išlieka ir lapkričio pirmoje pusėje.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas komentuoja, kad vartojimo duomenys stebina. Gerąja prasme.
„Jei skaičiuojame kortelių atsiskaitymus fizinėse vietose, tas metinis pokytis rugpjūtį buvo 15 proc. viso apyvartos, spalį buvo plius 20 proc. Dabar turime lapkričio pirmąsias dienas plius 22 proc. Aišku, infliacija daro savo, tai akivaizdu, bet ta nominali suma ir nominalus padidėjimas yra maloniai stebinantis.
Kas matėsi vasarą ir dar rugsėjį, kad net kai kuriais mėnesiai buvo ir metinis kritimas, kalbant apie išlaidas baldams, namų apyvokos prekėms, buitinei technikai, bet spalis ir lapkričio pirma pusė rodo, kad čia vėl yra tam tikras šoktelėjimas. Gal susiję kažkiek ir su tuo, kad praeitų metų rugsėjo viduryje, jei neklystu, buvo galimybių pasas.
Tai galėjo turėti įtakos, bet kol kas net restoranams, ką matome, tai plius 40 proc. lyginant su praeitais metais. Kainos didesnės maždaug 15-20 proc., bet atsiskaitymų kiekis ir srautas didesnis“, – komentavo ekonomistas.
Žmonės dar netaupo, įspėja vidurinę klasę
Anksčiau prognozuota, kad rudenį pirkėjai veršis diržus ir ims taupyti. Tai rodė ir atliekamos apklausos. Tačiau, ekonomistas T. Povilauskas remdamasis pastarojo pusantro mėn. duomenimis teigia, kad žmonės taupyti nepradėjo.
„Sakyčiau, kad vienas iš tų kintamųjų gali būti spalio pirma savaitė, Vyriausybės paskelbtas kitų metų biudžeto projektas ir apskritai kas bus su šilumos, elektros, gamtinių dujų kainomis. Žmonės pamatė, kad nebus taip blogai, kaip iš tikrųjų galvota. Spalis buvo šiltas, dabar už spalį mokėsime ne tiek ir baisiai daug.
Žmonių elgesys priklauso nuo to, kas vyksta darbo rinkoje. Kol gauna stabilias pajamas, tol vartojimas svyruoja, bet tie pokyčiai nebūna tokie dramatiški. Kada pradės blogėti paskolų kokybė, kada bus blogiau, kai pradės augti nedarbas. Kol kas to nėra. Žiūrint į kitus metus, tikėtina, kad tai atsitiks.
Kitas dalykas, pajamų fondas, kiek jis auga Lietuvoje. Pažiūrėjus į „Sodros“ duomenis, vidutinė alga yra padidėjusi apie 16 proc., vartojimas – koks 20 proc. nominaliom vertėm. Ką matome iš sąskaitų, kad iš esmės indėliai nekrenta, bet jie ir neauga. Tai kiek gauna, tiek ir išleidžia. Taip pavadinkime dabartinę situaciją. Žiūrint į ateitį, tikėtina, kad po Naujų metų, jei lapkritis ir gruodis bus šaltesni, pasijaus. Bet turbūt iki sausio pirmos dienos dar vartojimas taip greit nesikeis“, – sako jis.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad gruodį būna išmokami įvairūs priedai bei premijos. Tai ir turės įtakos vartojimui. Anot jo, tikėtina, kad mažesnės įmonės nebegalės mokėti tokių premijų, kaip anksčiau.
T. Povilauskas taip pat svarsto, kad rekordus mušusi infliacija galėjo paskatinti gyventojus laukti nuolaidų ir pirkinius planuoti anksčiau. Tai reikštų, kad gruodis būtų pasyvesnis prekybos mėnuo.
Kadangi infliacija greitai neatsitrauks, ekonomistas atkreipia dėmesį į vienos kategorijos į gyventojų išlaidavimą
„Vidutines pajamas gaunantiems asmenims reikia įvertinti, kad palūkanos padidėjusios, ir jos dar didės kitais metais. Iš tam tikrų duomenų matome, kad labiau šiais metais taupo pensininkai. Vidutines pajamas gaunantys jauni asmenys, 25-40 metų, šiai kategorijai reiktų atsargiau žiūrėti ir išlaidauti, nes didžioji dalis tų žmonių turi būsto paskolas, o palūkanos, jos smarkiai didėja. Padidėjimas keliasdešimt ar keli šimtai eurų. Tai šios grupės asmenų vartojimui kitais metais darys įtaką didesnės palūkanos“, – sako ekonomistas.
